QUOTE(Cassandra @ 2006 01 25, 13:50)
Ne, ne visai tai norėjau pasakyti
Vienas mano mėgstamas autorius yra pasakęs: "Geriausias patarėjas yra mirtis, kai suabejosi savim ar savo sprendimais, patarimo pasiklausk savo mirties". Tos frazės teisingumą suvokiau vieną gražią dieną pačiai sau netikėtai atsidūrusi po chirurgo peiliu. Staigi akistata su faktu, kad gali nebepabusti, daug ką pakeičia vertybių skalėje. Taip, metai eina, kūnas nyksta, bet tikrai ne tai svarbiausia. Svarbiausia yra tai, kad metams einant mes turime šansą įgyti sielos ramybę ir harmoniją, neturinčią nieko bendrą su išvaizda.
Ar atkreipei dėmesį, kokie gražūs yra kai kurie seni žmonės? Iš kaimo? ne prisižiūrėję ir pasikosmetine, o natūraliai gražūs? Gražūs tuo, kas šviečia jų veide? Ta vidinė šviesa ir yra esminis grožis vyresniame amžiuje, o ne išoriniai pašvitai. Mes gyvename jauno kūno kulto laikais. Ir tai kartais gali slėgti. Tačiau jei prisiminsime, kad būti "amžinai jauna" prasilenkia su gyvenimo realybe ir gamtos dėsniais, suvoksime, kad tikrasis grožis ir gyvenimo džiaugsmas slypi ne išoriniuose dalykuose.
Mylėk save
Juk dabar yra pats geriausias tavo laikas - esi moteris pačiam žydėjime. Ir jau turi neįkainojimą dalyką - gyvenimo patirtį ir išmintį. Sėkmės tau
Dėkui už palinkėjimą.
Gal tikrai aš dar nesusidūriau su labai rimtomis bėdomis, bet visiems sakau, kad reikia labai mylėti gyvenimą, saugoti save, žinoma ir aplinkinius mylimus žmones. Tiesiog turėjau vieną problemą, su kuria aš gana per ilgą laiką susitvarkiau. Todėl žinau, kad reikia saugoti save, pabandyti nekreiti dideli dėmesi į smulkmenas, nepersitemti, saugoti savo "nervus", o nuo jų labai daug ligų pareina. Tai va.
Kas buvo, pražuvo, dabar visai kitaip žiūriu į gyvenimą ir jis man gražus
Labai vertinu gėrį, meilę, pasiaukojimą. O, kad po truputi metų skaičius keičiasi, tai tik pagalvoju ir augantys sūnai, kurie vienas iš jų jau mane aukštaūgę mamą praaugo primena, nes aš jam pasikabinu po paranke, o jis man padeda galvą ant peties. Gera
