Vyresnio vaiko žindymas

sutinku su Ada21lt
ka as daryciau tokioj situacijoj:
- samdyciau moteri, kuri padetu buityje, bent jau su didziausiais darbais, namu tvarkymas, lyginimas ir t.t., jei reikia tai ir produktu pirkimas, gaminimas ir pan.
- eiciau pas psichologa su vyru, jei vyras atsisako, eiciau viena, kad padetu pazvelgti i viska is salies ir profesionaliai
- buitis nebeatimtu tiek laiko, tai atsirastu jo nueiti kazkur pasportuoti, kad ir kartu su vaikuciu, gal joga.. ar siaip i kokius uzsiemimus, kad ir veikla butu man idomi ir pabendraut su zmonem butu proga

man atrodo "kompleksiskai" taikomos priemones padetu i pasauli pavelgti kiek kitaip ir pailsejus, atitrukus truputi nuo vyro, rasti sprendimu savo bedai spresti
sekmes tikiu, kad viskas susitvarkys

Visose seimose buna ivairiausiu situaciju. Pati ne viena esu patyrusi, kartais atrodydavo jau nebera iseities, tik skyrybos. Bet kas po ju laukia, ar pasikeis viskas i gera puse.
siulyciau ieskoti kompromisu, gal pradzioj padetu keletas knygu, viena galiu drasiai parekomenduoti Eva-Maria Zurhorst "Mylek save, ir nesvarbu, koks tavo sutuoktinis". Man ji padejo pazvelgti i daugeli dalyku is salies.
Ir dar siulyciau paciai apgalvoti, ko jus pati norite is gyvenimo. Susirasykite savo norus, bet tie norai turi buti tik jusu, o ne susije su kitais zmonemis, nes tai jau nebebus jusu norai, o lukesciai. Lukesciai nera norai, todel daznai neissipilde musu lukesciai mus labai skaudina, todel reikia ismokti nekurti iliuziniu lukesciu, ir gyvenimas turetu pagrazeti.
Linkiu jums stiprybes ir aiskaus proto, priimamt sprendimus ir keiciant gyvenima, o gal tik poziuri i ji .
Sekmes

Aciu, smagu gauti protingus patarimus:)
Tikrai manau, kad man paciai reikia keist poziuri i save, neverkt, o bandyt keist viska paciai. Ua mane to niekas nepadarys.
Sekmes!

Labas visoms
Noriu paklausti ilgai maitinančių mamyčių, gal kas nors patarsite kaip pakeisti situaciją dėl maitinimo krūtimi. Mano sūnus jau didelis ir pats tikriausias 'papinis', ir kuo toliau, tuo įdomiau - visiškai nebepalieka ramybėje: nei dieną (užtenka prisėsti ir prisistato mokėdamas pasakyt tik vieną žodį "papą!""), nei naktį Kur buvęs, kur nebuvęs vis kaulija, vis pats bando 'prisikast' per rūbus iki krūties ir pradėjo labai išvarginti.
Net neįsivaizduoju kaip savaime atsisakys ir kiek dar ilgai maitinti Su vyru kalbėjomės, tai sutarėm iki vasaros, iki 3 metukų..bet šiuo metu, tai kažkokia 'krizė', kūdikėlis tiek prie krūties nebūdavo Tiesa, dirbu nuo rudens, gal su tuo susiję, kad labai pasiilgsta per dieną, kad vakare ir savaitgaliais stengiasi nebepaleist? Kas dar gali įtakoti tokį nuolatinį reikalavimą mamos pienuko? Ir kaip tvarkytis? Tiek ir leisti kiek nori ar visgi naudinga kažkiek riboti?
Vaikas visai nekalba, tai tas mudviejų susikalbėjimas įmanomas tik širdimis, žvilgsniais, jausmais, o ne žodžiais..mokėtų kalbėti, tai gal išeitų tiesiog susitarti

Ka reiskia vaikas visai nekalba? ar kazkokios problemos, bet saket pienuko pasipraso?
Siaip mano dukryte panasaus amziaus irgi gana daznai zinda, tokiais tarpais uzeina , tai nepaleidzia kas valanda, tai puse dienos beveik nereikia pagal nuotaika ir tai ar turi idomiu uzsiemimu. ir manau, tai ,kad isejot i darba irgi turejo itakos, vaikelis tikriausiai pasijaute nelabai saugus, bet apsipras, pamatys ,kad mama vis grista ir duoda pienuko vis tiek kiek jis nori ir tikriausiai nusiramins

mažutė - kartais vyrą reikia paleisti - turiu omeny, nereikalauti iš jo to, ko jis matot - nesugeba duoti, gal truputi atsiribuoti, susirasti sau širdies draugių, su kuriom gali pasikalbėt, nueiti į parduotuvę, pasikviesti pagalbos kai reik į ligoninę ar dar kur nors - anksčiau ir gimdė moterys be vyrų - su drauge arba artima gimine ir vyras nebuvo toks reikšmingas kaip dabar. O čia matosi, kad elementariai nepatempia šeimos - nors taip, kaip tu ją įsivaizduoji, gal yra mažiau subrendęs tam ir prašymais čia nieko nepasėksi. Galima kažkaip pozityviai brendinti, palaikyti, čia reikia daug diplomatijos .

Pas mus panaši situacija - vyras buvo labai globojamas mamos, vienturtis, mokytojos sūnus, o aš - visada buvau viena, nes manyškiai persirkovę darbais, pavargę, augau praktiškai atrodo pati sau, iš karto buvau psichologiškai nepriklausoma nuo tėvų. Tik kad mano anyta jau seniai nieko už mus nebespręndžia - nes jau pasitrinėm ir išmokėm pagarbiai laikytis tinkamo atstumo.
Papildyta:

Labas, Rasma
Manyškė neprašo daug, turbūt dėl to, kad yra visada tarp vyresnių vaikų, turi kuo užsiimti plius aš namuose visą laiką. Pritariu, kad panaši reakcija gali būti dėl to, kad išeini į darbą. Galit ilgesniam laikui išeit kažkur į lauką, parką...žaidimų kambarį, susigalvoti veiklos - tas tikrai turėtu padėt

Sveika!
Pas mum ir panasi situacija, nusprendziau ir as maitinti iki 3metu, na jei reikes tai gal ir ilgiau... Bet mano mazius pastaruoju metu mane tik ir ciulpia, as bunu namie, visa laika su juo, na kartais mes su juo pasnekam , kad reikes i darzeli eiti, kad ten nebus mamytes, gal del to jis taip?AS nezinau, kartais tai mane vargina, bet matau, kad vaikui gerai, tai tada ir as nusiraminu.... Ypatingai manes jam reikia vakarais,ryte ir nakty, nakty jis vusada sako, kur mamyte, noriu papelio nors guli salia.
maniau, kad kai bus kokie 2,5metukai man pavyks praseti tartis, deja, seniau as su juo susitardavau zymiai lengviau, o dbr jis pasidare labai aikstingas, reikia cia ir dbr. Dbr jam toks laikotarpis, kai pradeda suvokti vo AS, kad cia MANO. Stumia teti jei jis atsiseda ant jo kedes, atsigula ant jo pagalves, sako, cia mano. Gal ir tai itakoja. Sneka mano sunus jau nuo 2metu viska, pilnais sakiniais, bet susitarti del papeliu neina, Sventas dalykas.
Manau jei jau nori, tai jam reikia, taip jis jauciasi saugus, suprantu, kaip tai kartasi vargina, kiek kyla priestaringu minciu, Bet is kitos puses juk visa tai del musu vaikuciu:)
Papildyta:


Dekui, skaiciau as ta knyga, bandziau ir savo vyrui pasiulyti, pavartyti. Atsakymas buvo, dar viena tavo marazmine psichologine knyga Liudna, bet psichologija jam kazkas ne to. Juk as neversiu zmogaus. Man seima visada buvo vertybe, norejau ,kad mes ir butumem tikra seima. Siuliau eit kartu sportuoti- nera laiko, noriu kartu su vaiku savaitgaliais iseiti i kokia kavine, kad but kartu. Atsakymas -mazius(taip mes vadinam savo sunu)susirgs. Na jei paliekam seneliam tai dar iseinam kur, bet as noriu kartu su sunum, jis man ne kliutis, noriu, kad ir jam butu smagu, juk jam ir atsibosta tos pacios sienos. Neapsaugosi vaiko nuo visko, jam ir reikia socializacijos. Deja, ....
Supratau tik viena, turiu gyventi savo gyvenima kitaip nieko nebus, o as maniau, kad seima tai ne po viena, o kartu. Matyt ne taip as ja supratau....

O jus esate jam sakius, kad norite skirtis?
Man atrodo, kad jusu vyras turi dideliu vaikystes nuoskaudu... juk mama labai valdinda.... kartais noredami elgtis kitaip negu su mumis elgesi vaikysteje, butent elgiames visiskai identiskai, patys to nesuvokdami.
Stiprybes jums, as tikiuosi, kad vyras viena diena jus isgirs, ir jus pasisnekesite is sirdies, galbut dar imanoma isgelbeti jusu seima.

Taip esu, ka jis man atsake, skirkis<kad nori! Tik tu busi kalta, kad isardei musu seima!
As ir manau, kad jis turi daug nuoskaudu del savo mamos valdingumo, dbr ji ir ji kontroliuoja ir jai gtai yra norma. As jai pasakiau, kad ji per daug kisasi, tai likau labai kalta, prisiklausiau tokiu dalykeliu apie save, kad as absoliuciai nebejauciu jai jokio nuosirdumo. viska girdejo mano vyras ir jis tylejo, o kai isejo jo mama, pasake, kad as tau neatlesisiu, kad tu taip su mano mama.O dbr uosvien mane kaltina, kad kai ji ateina, as su ja visai nebendrauju.O ka man jai sakyti, apie ka kalbeti, kad jai as visada bloga, ji net mano vyrui yra pasakiusi, kad jei tu jos nemyli-skirkis, Ji pateisina kiekviena jo elgesi. Skaudziausia man buvo, kai mano sunus sirgo, mes gulejopme ligonineje, o mano uosviene kalbedam a sumano mama, jai pasake, kad as nemyliu jo sunaus. Jein as jo buciau nemylejus, buciau nei gyvenus su juo, nei kurus seimos. Todel,kad as pati turejau gera darba, sportavau, keliavau.
As esu stipri as tai zinau,. Zinau, kad ir si karta kaip nors viska ispresiu.
Dekui uz patarimus visom mamom

Natuke graziai viska surase
mes su vyru ir gan normaliai bendravom, nu aisku visko buvo, bet kai gime vaikai ir viskas apsiverte, is nepriklausomo zmogaus tapau didziaja dalim priklausoma nuo vyro, kazkaip buvo daug nesupratimo ir labai man norejosi moteriskos draugijos, deja siais laikais sunku tokia rasti visiems truksta tos meiles ir demesio. Mums atrodo vyrai musu darbo nevertina, nesupranta, vyrams atrodo mes ju nesuprantam, vyru mamoms atrodo ju vaikelius nepakankamai mylim, musu mamoms atrodo,kad mus nepakankamai myli
nu linkiu visoms stiprybes ir ismokti myleti ir priimti meile.
Va siandien klausausi Shairos, sokam su vaikais ir man gerai
http://www.youtube.c...h?v=r3ih5Jp74Rs
Paziurekit kokia moteris ir kaip soka jei savo vyrukams taip susoktumem
Dar neseniai perziurejau filmuka Babies, cia visur reklamuojama, tikrai geras, ypac patiko vaizdai is afrikos ir vyru ten nesimato, bet moteru draugija
http://www.zshare.ne...9517074bcfd291/
Yra dar grazi vieta kai moteris maitina abu savo vaikiukus, jaunesni ir vyresni.

Sveikos, mamos!
As puikiai suprantu, kad vyrai ir moterys skirtingos prigimties, kad moterys emocionalesnes, rupestingesnes, kad jos vienu metu gali skalbti, zaisti su vaiku, virti valgyti. Jos gali kelis metus normaliai nemiegoti bet gyvenimas nesustoja... O daugumai vyru visa tai ir yra issukis, viena bemiege naktis -katastrofa, diena su vaiki - issukis, kad po jos kojas vos pavelka. bet juk seima kuria 2zmones, ne vienas, tai gal abu ir turejo but pasiruose. Kodel tik mama 9menesius turi ruostis vaiko gimimui ir auginimui, o antrai pusei svarbiau darbas, sportas, geras filmas. Apie ka mes kalbam? Kodel mes moterys turim visame kame nusileisti, sypsotis nors nuotaika nekokia, globoti savo vyra nors jis rupinasi tik savo gerove? Ar cia ne egoizmas-jei jau parnesu pinigu, tai buk miela palik mane ramybej, su savo emocijom, nuovargiu, nepasitenkinimu.
Zinot, as manau del viso to mes pacios ir kaltos, mes savo vyram leidziam labai daug, jei jau seimoje kazkas negerai tai butinai kaltini save, giliniesi, ieskai atsakymu, o kitas tuo metu tiesiog kaifuoja nuo tavo kancios. Kodel as tureciau eit pas psichologa jei as sugebu sutvardyti savo kratsutines emocijas ir ju neslepiu, bet tiesiog jas isleidziu kitaip. Tikrai ne saukdama ant kito, man saukimas ir vadinimas visokiais nebutais vardais lygiai tas pats kaip ir smurtas.
Suprantu, kitom moterim vyras, uzdirbantis pinigus-kazkokia vertybe, bet kas is tu pinigu, jei tu nesugebi dziaugtis gyvenimu, jei tu nematai salia esancio zmogaus skausmo.
Mano seimoje nesenai atsitiko kita beda, mano sese jos vyras paliko su 6men vaiku todel, kad ji jam pasidare nebeidomi, nes rupinasi tik vaiku, neina dirbt, nesimoko. Bet kaip visa tai suderinti, kai tu maitini vaika krutimi vos ne kas valanda, buni su juo24/7. O cia pasitaike grazesne, idomesne, nepavargusi, pasitempusi.
Nejau vyram taip sunku islaukti tuos 3-4metus, kol vaikutis paaugs, atsigaus mama. Nejau vaiko gimimo dzaiugsmas nieko nevertas as nesuprantu?
Kiek dar daugiau mes galim leisti savo vyram?
Pvz, mano vyras uz fizines bausmes nes jis gavo lupti, as ir gavau, bet savo sunu as noriu uzauginti be ju. Jei kas biskuti jis jam sako, gausi lupti. Kiek kartu su juo snekejau apie tai, jam anei motais.Nejau ir cia mano vyras teisus?Ka gal man ir prie jo prisiderinti? Nes turiu derintis, kad jis pavarges, kad as neuzdariau spinteles nes tada lekiau sodinti vaika ant puoduko.
Manau vyrams siais laikais per daug leidziama. Jei jiems nereikia normalios seimos tai tegul ju ir nekuria.
O dbr as su mielu noru isteigciau moteru ir vaiku komuna ir manau laimes ten butu daugiau nei standartineje lietuviskoje seimoje.
As tikrai esu is tu moteru, kurios negali taikstytis su tuo kai jas zemina uz nieka. Del savo vyro ir seimos manau stengiausi tiek kiek galejau, mano vyras ir apkabintas ir pabuciuotas buvo, jei sedziu namie su vaiku tai dar nereiskia, kad apkiautus. Deja, siandien man truksta savo vyro supratingumo, ziurejimo i viena puse, o ne i skirtingas. Ir as tikrai nesiruosiu - sypsotis jei man negera, daryti tai, kas man nepriimtina, kas zemina ne tik mane bet ir kita.
Linkiu visom mamom islikti savimi, gyventi ir dziaugtis siandien ir dabar

ech, vis tik gerai kad yra sm, bent jau issikalbejimui o ir pasiskaityt idomu, kaip kitos seimos gyvena, suvoki, kad visi turi mazesniu ar didesniu bedu, kad visiems reikia mokytis gyventi seimoj, ypac atsiradus vaikeliui.

tik man keista, kodel vyrai uzuota padeje daugiau ir palaike zmonas, skundziasi kad demesio maziau gauna po vaiko gimimo? bent jau maniskis taip sako, kad dabar man tik vaikas labiausiai rupi. is tikruju taip ir yra, vaikas rupi labiausiai, bet rupi ir vyras, tik kartais tiesiog nebelieka laiko ir jegu...