
QUOTE(kaladze @ 2011 01 21, 02:37)
Jau puse metu kiekviena menesi skraidau. Liko dar 4menesiai ir 4skrydziai, o tuomet skraidyti nebereikes 

laiminga esat, kad tik tiek jums buvo lemta laukti

QUOTE(kaladze @ 2011 01 21, 03:37)
Jau puse metu kiekviena menesi skraidau. Liko dar 4menesiai ir 4skrydziai, o tuomet skraidyti nebereikes 

jei kas menesi galeciau ir as skraidyti i pasimatymus tai nebutu man tas atstumas toks erzinantis dalykas

QUOTE(***arabella*** @ 2011 01 21, 13:22)
jei kas menesi galeciau ir as skraidyti i pasimatymus tai nebutu man tas atstumas toks erzinantis dalykas 


o man šiandien kaip liūūūūdna dėl to atstumo






QUOTE(***arabella*** @ 2011 01 21, 15:22)
jei kas menesi galeciau ir as skraidyti i pasimatymus tai nebutu man tas atstumas toks erzinantis dalykas 

Čia tai pritariu... aš tai kažkur kas du menesius susimatau su savuoju, kartu praleidžiam apie 56d.

Bet va pastaruoju metu taip liūdna pasidarė, ypač kai bendradarbes iš darbo pasiima jų brangieji, na tiesiog truputuka pavydu pasidarė to spontaniškumo, to laiko kartu, netgi kasdienybės... Nes aš su savuoju visad planuojam susitikimus ir bilietus perkam beveik prieš mėnesį (kad pigesni būtų).




Sveikutės
skaitinėju temą ir galvoju "prisijungt ar ne?", nes kažkaip ne pati mieliausia tema, ar ne?
Mes su MB atskirai jau virš pusmečio, per tą laiką susitinkam kas 1,5-2mėn.. Pamenu, kai tik išskrido, tai jau kitą dieną jaučiaus lyg pusmetį nemačius.. Dabr jau apsipratau, tačiau po kiekvieno susitikimo ir vėl išsiskyrimo bent savaitę būnu neveiksni
Už savaitės vėl susimatysim - nebegaliu sulaukt.. ir taip laukiu tos dienos, kai jis grįš visam laikui.
Įžvelgiu santykiuose per atstumą tokį teigiamą dalyką, kad pradedi žmogų dar labiau vertinti, tikėti santykiais, nes jei sugebi išlikti žmogui atsidavęs, kai jo taip ilgai nėra šalia, tai vis šį tą reiškią

skaitinėju temą ir galvoju "prisijungt ar ne?", nes kažkaip ne pati mieliausia tema, ar ne?
Mes su MB atskirai jau virš pusmečio, per tą laiką susitinkam kas 1,5-2mėn.. Pamenu, kai tik išskrido, tai jau kitą dieną jaučiaus lyg pusmetį nemačius.. Dabr jau apsipratau, tačiau po kiekvieno susitikimo ir vėl išsiskyrimo bent savaitę būnu neveiksni

Įžvelgiu santykiuose per atstumą tokį teigiamą dalyką, kad pradedi žmogų dar labiau vertinti, tikėti santykiais, nes jei sugebi išlikti žmogui atsidavęs, kai jo taip ilgai nėra šalia, tai vis šį tą reiškią

QUOTE(Casy @ 2011 01 25, 09:48)
Įžvelgiu santykiuose per atstumą tokį teigiamą dalyką, kad pradedi žmogų dar labiau vertinti, tikėti santykiais, nes jei sugebi išlikti žmogui atsidavęs, kai jo taip ilgai nėra šalia, tai vis šį tą reiškią 

jei sugebi išlikt atsidavęs, sveikinu tokią porą.
QUOTE(State @ 2011 01 25, 12:50)
jei sugebi išlikt atsidavęs, sveikinu tokią porą.
manau tai nesunku jei istikruju myli savo antra puse

QUOTE(***arabella*** @ 2011 01 25, 14:43)
Na, tą ir turiu omeny, kad kai atstumas ilgam išskiria, tai ir paaiškėja iš tikrųjų ar ne. Nors ne paslaptis, kad ir pati tikriausa meilė miršta, jei nėra puoselėjama
Visiskai nepritariu Brunetei, ypac del ejimo i kaire. Nespreskit pagal save apie visus.
Siaip turbut sunkiausia, kai nezinai, kada susitiksi kita karta - zinant lengviau gyvent, skaiciuoji dienas, lauki tos susimatymo datos. Spontaniski susitikimai zavus, tik greit praeina dziaugsmas, vel issiskiriant. O sunkiausia, kai zinai, kad draugavimas per atstuma tesis dar maziausiai 5 metus. Ir atstumas gali tik dideti.
Siaip turbut sunkiausia, kai nezinai, kada susitiksi kita karta - zinant lengviau gyvent, skaiciuoji dienas, lauki tos susimatymo datos. Spontaniski susitikimai zavus, tik greit praeina dziaugsmas, vel issiskiriant. O sunkiausia, kai zinai, kad draugavimas per atstuma tesis dar maziausiai 5 metus. Ir atstumas gali tik dideti.