Kai skiria atstumas...

#229
QUOTE(abiga @ 2011 01 25, 16:27)
Visiskai nepritariu Brunetei, ypac del ejimo i kaire. Nespreskit pagal save apie visus.

Siaip turbut sunkiausia, kai nezinai, kada susitiksi kita karta - zinant lengviau gyvent, skaiciuoji dienas, lauki tos susimatymo datos. Spontaniski susitikimai zavus, tik greit praeina dziaugsmas, vel issiskiriant. O sunkiausia, kai zinai, kad draugavimas per atstuma tesis dar maziausiai 5 metus. Ir atstumas gali tik dideti.


Sutinku.
5 metai? Oho. Ir kam tik nepasiryš įsimylėjusi moteris.
Atsakyti
#230
3 metus pradraugavau per atstumą, būčiau draugavusi ir toliau, jei ateities planai būtų buvę ne tokie migloti, o laukti dar tiek pat tiesiog nebeturiu kantrybės schmoll.gif
Esu įsitikinusi, kad draugauti per atstumą ir palaikyti normalius santykius tikrai įmanoma, jei ABI pusės įsisąmonina, kad turi stengtis puoselėti draugystę bei jei abu turi konkrečią ateities viziją - jei to nebus, taps labai sunku atsispirti trečiam asmeniui, kuris bus visada šalia, kai tau liūdna, galės su tavimi eiti į kiną ir t.t., t.y. realus kūnas ir kraujas pakeis virtualią svajonę ax.gif
Atsakyti
#231
nezinau ar cia pataikiau 4u.gif , mat MB uzsienietis, na ir mus skiria nemenkas atstumas, 2000 km..
tiesa sakant jau kaip ir pripratom, susitinkam reguliariai kas pora menesiu ir pabunam kartu maziausiai dvi savaites..
bet jau ne uz ilgo busim kartu visam.. 4u.gif wub.gif
Atsakyti
#232
Jei jausmai tikri, tai atstumas tik sustiprina draugyste smile.gif Mes su draugu apskirai visada jautem ta atstuma, nes vaikinas buvo is kito miesto, bet kantrybe ir laikas padare savo. Dabar esame kartu diena is dienos smile.gif
Atsakyti
#233
Kitas miestas grynas juokas, manasis jureivis, isplaukia kokiem 5 men, kai eina per vandenyna koki menesi net susiskambinti negalima, kaip jum toks atstumas doh.gif bet man nei minciu nera, kad santykiai sala ar ka, tik kad labai pasiilgstu ir vis fantazuoju apie tai kada gris ir ta ilga apsikabinima susitikus blush2.gif
Atsakyti
#234
Kartais didesnis atstumas gali būti jaučiamas ir ant tos pačios sofos sėdint, o kartais ir 2000km. nieko nereiškia. 4u.gif Mylint viskas tampa įmanoma, o ir tas pats laukimas visada turi pabaigą. smile.gif
Atsakyti
#235
QUOTE(Shirley MacLaine @ 2011 01 27, 12:09)
Kitas miestas grynas juokas, manasis jureivis, isplaukia kokiem 5 men, kai eina per vandenyna koki menesi net susiskambinti negalima, kaip jum toks atstumas  doh.gif  bet man nei minciu nera, kad santykiai sala ar ka, tik kad labai pasiilgstu ir vis fantazuoju apie tai kada gris ir ta ilga apsikabinima susitikus blush2.gif

skaitant tokius postus, kai vyrai jureiviai tai man net graudulys imti pradeda, nes taaaip mes visos gerai zinom, ka reiskia tas atstumas, o cia jis dar didesnis ir jis kas svarbiausia niekada nesibaigs, toks vyro gyvenimas, tokia jo profesija ir as gerbiu moteri, kuri uz tokio vyro teka arba buna su juo ir pan.

Esate stipri moteris 4u.gif

QUOTE(Misigule @ 2011 01 27, 15:13)
Kartais didesnis atstumas gali būti jaučiamas ir ant tos pačios sofos sėdint, o kartais ir 2000km. nieko nereiškia.  4u.gif  Mylint viskas tampa įmanoma, o ir tas pats laukimas visada turi pabaigą.  smile.gif

visiskai sutinku smile.gif as visada turiu vilti, kad atstumas ir tas laukimas visada turi pabaiga... stai jau ketvirti metai prasidejo kaip esam atskirai, hmm... kolkas neaisku, ar ji kada gris i LT gyventi ir dirbti, nes nera salygu, bet tiksliai zinau, kad kai baigsiu dieninius mokslus, as tikrai isvaziuosi pas ji ir bus viskas smile.gif busim kartu wub.gif jau laukiu sios vasaros, kai tris menesius busim drauge wub.gif
Atsakyti
#236
Kai nera salia antros puse sunkiausia, kad sprendimus reikia priimti vienai paciai uz abu, nes kartais menesi nera net galimybes susisiekti sms ar pakalbet, gal meile per atstumas pasunkes kai atsiras vaikuciu, uzsisukusi viena pati rutinoje nezinia kaip jausiuos, bet mano mama taip gyvena, manau ir man nekils didesniu problemu smile.gif
Atsakyti
#237
QUOTE(Shirley MacLaine @ 2011 01 28, 11:57)
Kai nera salia antros puse sunkiausia, kad sprendimus reikia priimti vienai paciai uz abu, nes kartais menesi nera net galimybes susisiekti sms ar pakalbet, gal meile per atstumas pasunkes kai atsiras vaikuciu, uzsisukusi viena pati rutinoje nezinia kaip jausiuos, bet mano mama taip gyvena, manau ir man nekils didesniu problemu smile.gif

taip, sprendimus priimti sunkiausia, o mes dar imone turime, tai as lieku atsakinga uz jos valdyma..tai isviso...
Atsakyti
#238
QUOTE(abiga @ 2011 01 25, 15:27)
Visiskai nepritariu Brunetei, ypac del ejimo i kaire. Nespreskit pagal save apie visus.

Siaip turbut sunkiausia, kai nezinai, kada susitiksi kita karta - zinant lengviau gyvent, skaiciuoji dienas, lauki tos susimatymo datos. Spontaniski susitikimai zavus, tik greit praeina dziaugsmas, vel issiskiriant. O sunkiausia, kai zinai, kad draugavimas per atstuma tesis dar maziausiai 5 metus. Ir atstumas gali tik dideti.

Ne pagal save sprendžiu, o pagal kitus wink.gif
Susitikimai žavūs, taip, sutinku, bet kad niekas nežino, ką veikia vyrukas kiekvieną dieną, kai ne namie? Dažniausiai, visi pamiršta jau įžengę į orouostą, kad turi kažką namie palikę...
Atsakyti
#239
Mes su B, jau beveik 12 metu, is ju per atstuma isbuvom beveik 5 metus, 4 metai, kai atstumas tebuvo keli simtai kilometru ir matydavomes kas dvi savaites savaitgaliais ir beveik metai, kai buvo isvykes i Amerika. Siandien tai prisiminus net nupurto. Zinoma, sunkiausia buvo nematyti, nejausti, o pakalbejus telefonu, man asmeniskai buvo dar sunkiau, tas ilgesys buvo neismatuojamas. Daug visko buvo isgyventa nepasitikejimas, abejones, susitikimu jaudulys (tikriausiai vienintelis teigiamas dalykas draugysteje per atstuma). Iki siolei atsimenu ta jausma, kai jis grizo is Amerikos, atvaziavau jo pasitikti su draugu kompanija is oro uosto, susiruose visus plakatus (is serijos sveikas pargrizes ir pan), o as neznau kodel, pamaciusi ji atatupsta isejau. Ta akimirka visi jausmai buvo sumise, atrodo mano zmogus, bet ta pacia akimirka jis man pasirode tarsi svetimas, naujas zmogus, prireike geros valandos, kol atsitokejau ir grizau i realybe biggrin.gif Jausmai per atstuma, manau, galimi, bet reikalaujantis daugiau kantrybes, jegu, noro, bet vienareiksmiskai tai geras budas patikrinti jausmus. Pakartoti tai nenoreciau, bet to kas buvo, taip pat nenoreciau isbraukti.
Atsakyti
#240
QUOTE(aistuzele @ 2011 01 28, 15:27)
Mes su B, jau beveik 12 metu, is ju per atstuma isbuvom beveik 5 metus, 4 metai, kai atstumas tebuvo keli simtai kilometru ir matydavomes kas dvi savaites savaitgaliais ir beveik metai, kai buvo isvykes i Amerika. Siandien tai prisiminus net nupurto. Zinoma, sunkiausia buvo nematyti, nejausti, o pakalbejus telefonu, man asmeniskai buvo dar sunkiau, tas ilgesys buvo neismatuojamas. Daug visko buvo isgyventa nepasitikejimas, abejones, susitikimu jaudulys (tikriausiai vienintelis teigiamas dalykas draugysteje per atstuma). Iki siolei atsimenu ta jausma, kai jis grizo is Amerikos, atvaziavau jo pasitikti su draugu kompanija is oro uosto, susiruose visus plakatus (is serijos sveikas pargrizes ir pan), o as neznau kodel, pamaciusi ji atatupsta isejau. Ta akimirka visi jausmai buvo sumise, atrodo mano zmogus, bet ta pacia akimirka jis man pasirode tarsi svetimas, naujas zmogus, prireike geros valandos, kol atsitokejau ir grizau i realybe  biggrin.gif Jausmai per atstuma, manau, galimi, bet reikalaujantis daugiau kantrybes, jegu, noro, bet vienareiksmiskai tai geras budas patikrinti jausmus. Pakartoti tai nenoreciau, bet to kas buvo, taip pat nenoreciau isbraukti.


oho, galima tik pavydėti ir pasidžiaugti jūsų kantrybe
clap_1.gif atstumas tikrai labai gerai išbando draugystę ir jausmus, bet tas laukimas žudo doh.gif
Atsakyti