QUOTE(mazzootia @ 2010 11 22, 21:10)
Loreley esi stipri moteris - zaviuosi

ir pritariu visiems tavo zodziams, kad tikra meile tikrai gali nugaleti betkokius atstumus

papasakok kokius pliusus radai tokiame buvime atskirai?
Na, manyciau, kad ne stipri, tiesiog mylinti, kaip ir visos sioje temoje rasancios
Del pliusu, tai ju tikrai yra, bent jau mano nuomone

Ir tie pliusai ne tik santykiams, bet ir man, kaip asmenybei. Visu pirma, as tapau savarankiskesne, ismokau problemas spresti pati, ismokau laukti, nebuti tokia savanaude, kaip kad buvau anksciau, dabar turiu daugiau interesu (nes juk reikia kaip nors "prastumti" ta laukimo laika), tapau idomesne asmenybe. Del santykiu: kai skiria toks atstumas, tu supranti, kokia meile yra trapi, supranti, kad gal nereiketu skirti tiek demesio buitiniams dalykams, "prievartauti" vyra del neisplautu indu ar nevietoj numestu kojiniu

, labiau vertini kartu praleista laika. Be to, tas buvimas atskirai taip pat gerai atsiliepia ir isvaizdai, figurai, nes turi sau siek tiek daugiau laiko, tai daugiau ir palepini save.
Tai dabar isivaizduokite save pailsejusia, isgrazejusia, nezmoniskai savo mylimojo pasiilgusia, svelnumo ir pozityviu emociju perpildyta jusu sustikimo diena?
Vaje, as kai atvaziuoju i oro uosta pasitikti savo brangiausiaji, tai vos ant koju pastoviu is to jaudulio, ir kai jis pagaliau iseina pro tas veidrodines durins i laukimo sale, pamatome vienas kita, pamatau jo be galo mylinti zvilgsni, pajuntu apkabinima, pasibuciuojame, tada suprantu, kad tas laukimas tikrai buvo vertas sios akimirkos