Įkraunama...
Įkraunama...

Kai skiria atstumas...

QUOTE(just_angel @ 2011 02 19, 21:08)
Man labai patinka sita citata is filmo Last song: Sometimes you have to be apart from people you love, but that doesn't mean you love them any less. Sometimes it makes you love them even more.

Manau labai i tema:)

tikrai labai wub.gif
Atsakyti
QUOTE(just_angel @ 2011 02 19, 22:08)
Man labai patinka sita citata is filmo Last song: Sometimes you have to be apart from people you love, but that doesn't mean you love them any less. Sometimes it makes you love them even more.

Manau labai i tema:)



o taip.. :} wub.gif
Atsakyti
QUOTE(just_angel @ 2011 02 19, 23:08)
Sometimes you have to be apart from people you love, but that doesn't mean you love them any less. Sometimes it makes you love them even more.





wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
Papasakosiu savo istoriją... Tiesa, čia nebuvo oficialios draugystės, buvo tik itin stiprus ryšys, mano akimis, turėjęs peraugti į draugystę.

Taigi, susipažinau su vaikinu, kuris gyveno nuo mano miesto maždaug 30km atstumu. Susipažinom per draugus, dažnai man reikėdavo į jo miestą važinėti su reikalais, taigi nepreleisdavau progos susitikti su juo. Jis atvažiuodavo pas mane, žodžiu mezgėsi gražūs santykiai.

Prasidėjo mielos staigmenos, jis supažindino mane su savo draugais. Skraidžiau padebesiais, jis buvo romantiškas iki beprotybės, jam nieko nereiškė čiupti gitarą ir miesto centre sugroti improvizuotą dainelę, kurioje slypėjo gilių jausmų išraiška.

Aišku į jo miestą važinėjau jau ne tik su reikalais, svarbiausias reikalas tapo jis. Man patiko tai, kad jis neskubėjo su fiziniu kontaktu - daugiausia kas tarp mūsų buvo - tik bučinukas į skruostą. Vaikščiodavom mieste apsikabinę, jo draugai tapo mano draugais, laikas praleistas kartu - nepakartojamas.

Po kokių keturių mėnesių bendravimo jis nutilo. Neatsakė į skambučius, sms. Sunerimau, rašiau jo draugams. "Jam taip būna" - tokį atsakymą gavau. Būna kaip??

Po savaitės atrašė. Skambinti nenorėjau, sms žinutėmis susitarėm susitikti. Lyg ir viskas gerai, jis parašė, kad užduos man svarbų klausimą. Pakilau į debesis - pamaniau, kad pagaliau pasiūlys draugauti, jo draugai sakė tą patį.

Tą patį vakarą sužinojau, kad jis turi kitą merginą. Man buvo šokas. Jam jaučiausi vienintelė, jis mane garbino tikrąja to žodžio prasme, bet matyt, turėjo ką garbinti ir savo mieste. Mūsų susitikimų kartą ar du kartus per savaitę jam neužteko, 30km pasirodė per didelis atstumas. Į susitikimą nebevažiavau.

Atsitiktinai sutikau jį su mergina. Priėjo, kalbino, jo mergina stovėjo gal už 20m nuo mūsų. Žiauriai norėjau trenkti jam, apsiverkti ir pabėgti, bet susilaikiau.

Jis kalbėjo, aš tylėjau. Galiausiai išgirdau iš jo "Tu gyveni per toli".

Taigi iki dabar nesuprantu kaip galima bijoti 30km. Baltai pavydžiu visoms, kurios išlaiko meilę per atstumą, saugokit savo jausmus smile.gif
Atsakyti
QUOTE(*Pabuciuota @ 2011 02 21, 01:03)
Mūsų susitikimų kartą ar du kartus per savaitę jam neužteko


Pagalvojau, kokie laimingi būtume mes, jei galėtume susitikinėti bent kartą per savaitę... smile.gif Na bet šiuo atveju atstumas buvo puikus išbandymas.. kam reikalingas toks vaikinas, kuris vos 30km. atstumo negali įveikti..?
Atsakyti
QUOTE(Misigule @ 2011 02 21, 18:49)
Pagalvojau, kokie laimingi būtume mes, jei galėtume susitikinėti bent kartą per savaitę... smile.gif Na bet šiuo atveju atstumas buvo puikus išbandymas.. kam reikalingas toks vaikinas, kuris vos 30km. atstumo negali įveikti..?


Galiausiai viskas išėjo į gerą. Nors tuo metu labai skaudėjo ir nesuvokiau kur problema, 30km - niekas. Bet visumoj jis buvo kiaulė - juk už mano akių susirado kitą merginą. Bet visko būna, tik nemaniau, kad tapsiu ta naivuolė iš kurios galima šitaip tyčiotis smile.gif
Atsakyti
QUOTE(*Pabuciuota @ 2011 02 21, 21:37)
Galiausiai viskas išėjo į gerą. Nors tuo metu labai skaudėjo ir nesuvokiau kur problema, 30km - niekas. Bet visumoj jis buvo kiaulė - juk už mano akių susirado kitą merginą. Bet visko būna, tik nemaniau, kad tapsiu ta naivuolė iš kurios galima šitaip tyčiotis smile.gif


Perskaičiau visą istoriją. Graži pradžia, tik pabaiga liūdna. Bet gal ir gerai, kad taip nutiko iškart, nespėjus santykiams įsibėgėti per daug. Nes tada būtų buvę sunkiau.
O kiek metų Jums abiem tuo metu buvo?
Visgi manau, atstumas buvo tik pasiteisinimas. Esant šiuolaikinėms susisiekimo priemonėms 30 km. atrodo juokingai mažai...
Papildyta:
O jums visoms šiuo metu "sekasi" pasiilgti? smile.gif Maniškis tai išvyko pas tėvus, tai turėsim laisvesnį nuo skaipinio bendravimo savaitgalį. Bet smile.gif iki jo atvažiavimo pas mane nebeliko nei savaitės, tai labai jau laukiu thumbup.gif wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Rutuliuke: 25 vasario 2011 - 19:20
Aš tiesa pasakius pati esu palikusi vaikiną dėl "didelio" atstumo, o jau po kelerių metų būčiau atidavusi beveik bet ką, kad atstumas būtų tik toks "didelis"... biggrin.gif

na bet tuo metu, kai palikau vaikiną, mus skyręs atstumas buvo 100 km, o mums buvo po 17 metų smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Rutuliuke @ 2011 02 25, 19:22)
Perskaičiau visą istoriją. Graži pradžia, tik pabaiga liūdna. Bet gal ir gerai, kad taip nutiko iškart, nespėjus santykiams įsibėgėti per daug. Nes tada būtų buvę sunkiau.
O kiek metų Jums abiem tuo metu buvo?
Visgi manau, atstumas buvo tik pasiteisinimas. Esant šiuolaikinėms susisiekimo priemonėms 30 km. atrodo juokingai mažai...
Papildyta:
O jums visoms šiuo metu "sekasi" pasiilgti?  smile.gif Maniškis tai išvyko pas tėvus, tai turėsim laisvesnį nuo skaipinio bendravimo savaitgalį. Bet smile.gif  iki jo atvažiavimo pas mane nebeliko nei savaitės, tai labai jau laukiu  thumbup.gif  wub.gif


Man buvo 17m, jam 19m. Suaugęs bernas jau, sakyčiau biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(*Pabuciuota @ 2011 02 26, 00:04)
Man buvo 17m, jam 19m. Suaugęs bernas jau, sakyčiau biggrin.gif



19m bernas ne toks ir suagęs sakyčiau... g.gif
Atsakyti
jo
Atsakyti
Man liko savaite! laukiu nesulaukiu vel ji pamatyti blush2.gif wub.gif
Atsakyti