Aukit sveiki ir laimingi
"Reikia bemiegių naktų, reikia jausti krūtų pilnatvę, reikia to žavaus pasitikėjimo kupino mažų akučių žvilgsnio, kuris skrodžia kiaurai sielą. " Šitas sakinys toks nusakantis esmių esmę. Ir nors mano Viliukas daug lengviau atėjo į šį pasaulį ir nuo pirmų akimirkų pajutau tą nepaaiškinamą kosminį ryšį ir kažką daugiau nei vien meilė, bet kažkodėl labai lengvai galiu suprasti Tave. Net jei istorijos pradžioj nebūčiau numačius, kad viskas baigsis laimingai, vis tiek tai žinočiau, nes jau nuo pirmų sakinių sklinda begalinė meilė, kurios jokie vaistai, hormonai ar dar kažkas nors ir prislopino, bet tikrai negalėjo numarinti.
Aukit sveiki ir laimingi
Aukit sveiki ir laimingi
Ačiū už šiuos žodžius Ačiū širdimi 
Šilčiausi linkėjimai bendravardžiui Viliukui
Ačiū širdimi Šilčiausi linkėjimai bendravardžiui Viliukui
Dėkojam 
Kokia nusirdi istorija
labai aciu, kad pasidalinote savo jausmais
nezinau ir as euforijos jausmo, bet buti mama yra tiesiog gera.
nezinau ir as euforijos jausmo, bet buti mama yra tiesiog gera.
Labai gilus pasakojimas Pati gimdziau naturaliai,bet po 26valandu gimdymo irgi euforijos nebuvo.Tiesa,artumo jausmas buvo iskart .Manau,kad motinystes suvokimas ateina pas visas skirtingai. Aukite sveiki ir laimingi
Pati gimdziau naturaliai,bet po 26valandu gimdymo irgi euforijos nebuvo.Tiesa,artumo jausmas buvo iskart .Manau,kad motinystes suvokimas ateina pas visas skirtingai. Aukite sveiki ir laimingi
Galima suplanuoti daug, galima galvoti, jog bus taip ar kitaip, bet atsitinka, kaip atsitinka. Svarbiausia, jog anksčiau ar vėliau tas jausmas atėjo pati tikiuosi, kad bus viskas gražu ir miela, bet dar nieko nežinau belieka tik tikėtis ir laukti
sėkmės
pati tikiuosi, kad bus viskas gražu ir miela, bet dar nieko nežinau belieka tik tikėtis ir laukti sėkmės
nuostabi istorija. 
kazkiek primine mane pacia kai laukiausi pirmo vaikelio.irgi buvo staigus cp 35 savaiciu
net nesupratau aks vyksta labai graziai paraset
kazkiek primine mane pacia kai laukiausi pirmo vaikelio.irgi buvo staigus cp 35 savaiciu
net nesupratau aks vyksta labai graziai paraset 
Aš irgi iš tų, kurios karts nuo karto paskaitinėja, bet niekad nekomenduoja gimdymo istorijų. Bet šįkart tiesiog negaliu neparašyti: AČIŪ už atvirumą. Labai jaukiai ir šiltai, bet gyvenimiškai, nenusaldintai papasakota.
Visai neseniai sunkiai slėpdama išgąstį stebėjau savo draugę, neseniai pagimdžiusią vaikiuką ir visai "nemamiškai", "neeuforiškai" nusiteikusią. Dabar jos vaikučiui beveik dveji ir matau, kad situacija visai kita - daug daugiau bendrystės, daug daugiau šilumos. Beje, ji irgi gimdė CP. Irgi, kaip pasakojo, išgyveno tuštumą ir skausmingą abejingumą...
Dabar laukiuosi savo pirmučio ir slapčia nerimauju - ar mylėsiu, ar sugebėsiu..? Bet kuriuo atveju tikiu ir žinau, kad viskas bus gerai:) To paties - tikėjimo ir gebėjimo džiaugtis linkiu ir Jums
Visai neseniai sunkiai slėpdama išgąstį stebėjau savo draugę, neseniai pagimdžiusią vaikiuką ir visai "nemamiškai", "neeuforiškai" nusiteikusią. Dabar jos vaikučiui beveik dveji ir matau, kad situacija visai kita - daug daugiau bendrystės, daug daugiau šilumos. Beje, ji irgi gimdė CP. Irgi, kaip pasakojo, išgyveno tuštumą ir skausmingą abejingumą...
Dabar laukiuosi savo pirmučio ir slapčia nerimauju - ar mylėsiu, ar sugebėsiu..? Bet kuriuo atveju tikiu ir žinau, kad viskas bus gerai:) To paties - tikėjimo ir gebėjimo džiaugtis linkiu ir Jums
keista.. gimdziau du per CP, bet motinyste atejo su pirmu ju klyksmu gimdykloje.. su pirmu zvilgsniu i vaikelius.. Iki to, kol neturejau savo vaiku, nemegau myluoti ciuciuoti svetimu vaiku ir t.t., o tik gimus pirmajam tas motinystes jausmas nane uzgriuvo visa jega..
tiesiog AČIŪ
