Taigi mano vardas Monika, visa pasaka prasidejo mazdaug pries metus, vasara pradejo tirpti ir melti pirstai( Reinould sindromas) kiek veliau, pradidejo keliu skausmai, veliau alkuniu, buvau isberta nezmoniskai, ypatingai ziemos periodu, siaip mano berimas perstintis, nieztintis (kiek zinau vilkligei nebudingas toks berimas) taigi kadangi gyvenu uzsieny, teko per ta pusmeti nuo vasaros iki kaledu grizti kelis kartus i Lietuva. Po antro apsilankymo man israse priesuzdegiminiu nuo keliu skausmu, kol juos geriau jauciaus gerai, nustojus gerti vel viskas grizo, tik nebetaip skaudziai. Zodziu kiek veliau turejau vienos dienos staigu temperasturos uzkilima(per velykas) kaip uzkilo iki 38,6 taip nukrito- nei is sio nei is to.. Zodziu geguze grizau i Lt, tiesiai pas reumatologa- man atliko tyrimus, rado vilkliges ir sklerodermijos antikunius, daktaras- Petraitis, iskart susake mano liudna ateity israse Planquenill ir paleido namo. Isejau apsalusi..Po sios prognozes turejau dar grizti i uzsieni, sutvarkiau visus reikalus ir grizau visai vasarai i LT, kadangi petraitis nesiruose guldyti manes i igonine, nusprendeme kreiptis del antros nuomones pas kita gydytoja, taip atsiduriau santariskese, ten mane pagulde 10 dienu. Atliko man kruva tyrimu, visu pirma istyre krauja, kuris buvo visiskai geras, uzdegimo nerodo, tyre kelius, kaip veliau paaiskejo, man skaudejo ne sanarius, o raumenis aplink sanarius, vienos rankos negaliu pilnai istiesti, delnuose atsirado guzai, kuriu deka negalejau istiesti pirstu pilnai, rankos daznai budavo patine. Zodziu po eiles turimu, nieko blogo nerado, apart padidejusiu visu limfmazgiu, tad gavau is Hematologu nurodyma ispjauti viena limfmazgi ir tirtis del onkologiniu ligu- ispjove-nieko blogo nerado.
Kadangi turejau tik vasara, o eiles pas siuos gydytojus (hematologus, reumatologus) labai ilgos, tad mane be galutines isvados po 10 dienu isleido namo, pasake , kad negali nustatyti nei vilkliges nei sklerodermijos, nes per mazai simptomu. Liepe kreiptis pas hematlogus ir pasidaryti kruva tyrimu, jei hematologai nieko neras, tada grizti pas juos. Siuo metu esu vel uzsieny, pasidariau visus kraujo tyrimus, kurie nera blogi (rado tik teigiama Kumbso reakcija) deja is hematologo irgi isvados negavau, nes jis atostogavo, o as turejau isvykti.
Bet esme ne tame! Visgi prisiskaicius apie gydyma siu ligu, nspredziau, kad hormonu as jau tikrai negersiu. Ta iskarto pasakiau savo daktarei, tad ji man nei nedriso ju israsyti (aisku ir pagrindo neturejo) israse tik planquenill, kurio dabar irgi nebegeriu. O istorija tokia, kad besiknaisiodama internete aptikau toki gydymo buda, gal is jusu kazkas irgi susidomesite, is vadinasi Autoimmunine Poleo diet. Zodziu paprasta dieta. Panarse internete rasite apie ja daugiau info.
As su sia dieta gyvenu jau apie menesis laiko. Galiu pasakyti tik tiek, kad keliu skausmai isnyko, guzai rankose nyksta, dabar visada galiu istiesti pirstus, temperaturos pakilimai buvo atsirade gal kelis kart, kai ankciau budavo kiekviena diena, isnyko daug kitokiu skausmu. Kiek skaiciau atsiliepimu- visi vien teigiami, visiem zmonem gereja, simptomai sumazeje iki 80 proc. Kolkas mane kankina tik berimas, kuris rodos, nepriklauso as bunu ant saules ar ne, plius man persti veida ir neizti ai isberia..svarsta, gal ne del vilkliges mane beria? Gal kas gali pasidalinti savo patirtimi del berimu, kaip jie atrodo, persti, neizti? ir tt.t.? aciu
Papildyta:
Jei kas nors nemokate anglu kalbos, klauskite isversiu.
Esu dar jauna, todel taip drastikai nuspredziau, kad saves hormonais nekankinsiu. Nors kai dabar prisimenu ziemos periodas buvo kazkokia katastrofa, as tik prisedus iskart sustingdavau, man reikdavo geros minutes atsistoti nuo kedes, skaudeda viska, pritupti negalejau, nes rodes plysta raumenys, alkuniu atremus negalejau laikyti, nes skaudedavo, pirstai pastoviai budavo istine, skaudedavo sulenkti ir istiesti, o kai pakildavo ta nediduke temperatura apimdavo toks silpnumas, as pora kart per diena eidavau numigti. Veidas buvo baisus, raudonas, isbertas, paakiai patine.
Dabar jauciuos sakyciau gerai, nuovargio nebera, pirstai vel lankstus, pritupti galiu, buvo vienu momentus isnykes skausmas ir peciu juostoj, rankos kolkas dar negaliu istiesti pilnai, bet tiksiuosi, kad ateity galesiu. Labai apsidziaugiau kai pradejo mazti guzai rankose, ir pagaliau galiu istiesti pristus.
Dar del berimo, prisiminiau, kad kai gulejau ligoninej, mano oda stebuklingai susitvarke, tiesa sakant isnyko viskas, tokios grazios odods, nebuvau turejus ilga laika. ir dabar sedziu ir galvoju kodel? ligoninej nebuvo saules, bet ir dabar nebunu ant saules vistiek beria, dar pagavojau, kad ligoninej nebuvo komiuterio, o nuo jo pastebejau, kad mano paakiu oda raudonuoja.Pabuvus kelias dienas be kompiuterio raudnonos demes po akimis isnyksta.. Galvoju, gal visgi beria nuo kompiuterio?
