QUOTE(Umberta @ 2010 11 05, 16:33)
o kuo tau netinka sis darbas? alga pakankamai didele, ypac kai dabar krize, darbo laikas patogus, salia namu

jei nesusirasi, tai vistiek iseisi ir busi bedarbe? ar nera gerai, kai tokius pinigelius gauni? tai juk gali ir po bandomojo sedet ten ir ieskotis, vistiek taip pat susiradus darba, iseit lengvai galetum
Viskuo. Maža alga (taip, aš tikiuosi gauti daugiau

), nepatogus darbo laikas (jau geriau nuo anksčiau ir anksčiau baigt, nes jau spaudžia, kad turiu pasilikinėt iki 6, nors ir nėra ką veikti

, o rytais po vaiko atvedimo į darželį dar turiu 1,5 - 2,5 val laisvų ir nežinau, kur juos dėti, bukai sėdžiu prie kompo ir stumiu laiką), kolektyvas, darbo pobūdis. Aš manau, kad išeisiu po pirmos algos

Nebent kas nors pasikeis, tada po 2,5 mėn (jei nieks nepakvies į darbą anksčiau). Aš nematerialistė, jokie pinigai neatstoja man moralinės kančios dirbti nemėgstamą darbą

.
Apie panašų dalyką diskutavom vakar su vyru. Jis nesuprato, kodėl aš vakar nenuvažiavau į pokalbį

Priežastis, kad per toli, jam ne priežastis, juk jis pats važinėja dar toliau, išvis į kitą miestą (bet pagal laiką gaunasi tas pats, ar man su visuomeniniu transportu į Kauno užkampį virš val kratytis, ar jam nuosavu auto į Vln važinėti). Jis man sako, o kas jei ten pasiūlys labai aukštą atlyginimą? O aš negaliu sugalvoti, koks aukštas turi būti atlyginimas, kad kompensuotų nepatogumą važinėti virš val į vieną pusę (+vaikas prailgintoj grupėj, +nervai, kad tik minutė į minutę išeičiau iš darbo, nes transportas kartą į pusvalandį važiuoja).
Žodžiu, ką norėjau pasakyti, pinigai manęs visai nemotyvuoja. Geriau sėdėti namuose, nei kankintis darbe tik dėl pinigų (aišku, išskyrus situaciją, kai vaikai alkani laukia).