Neturiu ką papasakoti ta romantiškumo ir staigmenų prasme, na bet visada žinojau, kad jis itin ne romantiškas, bet mylėjau tokį. Ir nieko jis ypatingo nesugalvojo, tiesą sakant jau prieš ~3 mėnesius tiesiog ėmė klausinėti kokį dydį nešioju, kokio noriu, kokie patinka..
kažkur apie mėnesį prieš pasipiršimą, aš jau įtariau, kad žiedas kažkur yra ir pasirodo buvau teisi (negali pasigirti nei romantiškumu, nei slaptumu)
tai jau ir laukiau kada gausiu
o poto viskas vyko taip. Važiavome į viešbutį savaitgaliui (jokia ne staigmena, kartais mėgstame pasilepinti kažkur toliau nuo namų romantiškai), ir čia šast po visos dienos praleistos smagiai kartu ir visų pramogų, mes kambaryje, aš vartausi plačioje, minkštoje lovoje ir taušku
o jis toks keistas, tik tyli, tyli ir žiūri didelėm akim į mane, aplink lovą ratais įtartinai vaikšto
sakau ateik, pagulėsim, o jis prigula ir vėl pašoksta, vėl aplink tą lovą trinasi ir į mane žiūri
sakau ko tu į mane taip žiūri, sako pasiilgstu, tai ir žiūriu, kiekvieną kartą vis gražėji
vėl jis ratais, o aš toliau voliojuosi ir taušku laiminga
tada apsirengė ir pro duris
sakau kur tu? į mašiną, sakau koooo, nes visi daiktai buvo sunešti senai, o beto daug jų ir neturėjom, grįžo be nieko ir toliau slankioja aplink lovą, kurioje aš vartausi
bet kažkoks išsigandęs, nedrąsus, tik žiūri taip vis į mane..
o tada priklaupė ir atlenkė kumštį, o ten dėžutė.. tada jau žadą praradau aš..
ėmiau mikčioti kaaaaaaa...kaaaas čia, o jis sako paimk, atidaryk
atidariau, o ten dailus žiedukas, sakau čia man?čia be progos? (nors jau įtariau, žinojau, laukiau, bet žinokit taip dėjo per galvą, kad pagalvojau, jog šiaip dovana
), o jis tik nusišypsojo ir sako myliu tave mažute, ar būsi mano žmona?
daugiau nieko neatsimenu, tik kaip jo veidas ėmė mainytis, nes aš turbūt kokias 5minutes sugebėjau tik žiūrėti, ašaroti ir nesakyti nei taip, nei ne
kai susipratau pasakiau taip
