Sveikutės

Nusprendžiau ir aš pasidalinti savo dar pakankamai šviežiais įspūdžiais
Ryt bus 1metai ir 8 mėnesiai, kai mes kartu
Gyvename irgi beveik tiek pat ilgai, todėl kažkaip nusprendėm, kad reikia mums tuoktis kitais metais savaime viskas išsirutuliojo
Jau svarstėm kokias vestuves kelsim, kur ir kada, ką kviesim ir panašiai, bet man kažkaip vis gaila buvo, kad viskas taip racionaliai, o ne romantiškai pas mus klostėsi, be jokių pasipiršimų ir pan
.bet
.bet gerai, kad yra bet
.

Tai va 10 07 buvo lygiai 1,5metų nuo mūsų pirmo pasimatymo, eilinis savaitgalis kurį leidom pas jo tėvus -Jonavoje, bet nusprendėm ta proga nuvažiuoti į Kauną pasėdėti kokioj kavinukėj - simboliškai pažymėti mūsų 1,5 metukų
Sėdėjom kavinukėj Laisvės alėjoj šnekučiavomės apie šį bei tą
Tada kažkaip spontaniškai nusprendėm nueiti dar kartą apžiūrėti bažnytėlės mielos tokios prie Laisvės alėjos (vidiniam kieme vienam - nepamenu pavadinimo

), kur abu buvom įsisvajoję susituokti, dar anksčiau
Jis nuėjo pašnekėti su kunigu, paklausti ar galima čia tuoktis mums, kokios procedūros ir pan., o aš stovėjau lauke ir grožėjausi bažnytėle, buvo labai gražus oras
.Ir staiga išėjo jis, priėjo prie manęs apsikabino, pabučiavo ir sako, na kadangi ko gero tuoksimės šioje bažnyčioje, tai nenešiosiu aš daugiau jo kišenėj ir ištraukė žiedelį
Tokį gražutį ir paklausė ar tekėsiu už jo
O aš??? Nebūčiau aš - RAGANA,

sakau:
O galima pagalvoti????
Jis: O kiek laiko?
Aš: Na kokių pora mėnesių
Jis, taip nedrąsiai: neee, negalima
Ir tada jis paėmė mano ranką, priklaupė šventoriuje, pažiūrėjo man į akis ir sako:
.(kreipinys), aš tavęs labai rimtai klausiu ar tekėsi už manęs????
Na toj vietoj aš ir susileidau

Su ašaromis akyse ištariau :TAIP

O jis pabučiavo man ranką, užmovė žiedelį, atsikėlė pabučiavo mane ir nusišluostęs prakaitą pasakė: va dabar tai norėčiau parūkyti beprotiškai, bet nerūkė, nes buvo ką tik metęs (išgąsdinau vaikiną su savo išsidirbinėjimais)
.Pasivaikščiojom po Kauno senamiestį (beje nepaminėjau, kad mes šiaip tai jau Vilniuj ilgą laiką gyvename, aš 4, jis 10 metų, bet pasipiršo Kaune

), ir po to važiavom džiugų naujienų pranešinėti tėvams, bet čia jau atskiros istorijos
..
P.S. Sorry, kad taip išsiplėčiau, nu bet taip viską smulkiai norisi papasakoti - pačios suprantat....