Pasipiršimo istorijos

Praso praso....taip,kad ruoskis puoskis ir pirmyn.

manes tai neprase ir nei uz ka nenoreciau, kad prasytu, man cia nesamone. bet siaip praso, tai elkis taip, kaip priimtina tau, jai, jos seimai

As manau, jog tai grazi tradicija mano tevams nesake taip tiesiogiai - 'prasau jusu dukters rankos!', bet tiesiog pranesant naujiena 'atsiklause', ka mano, ar nepriestarauja, na lyg palaiminimo paprase. Manau, tevams buvo malonu, kad lyg ir jie sudalyvavo savo dukters gyvenime zengiant toki zingsni.

Ir teveliams sirdele suspurda,netik jaunikiui...

Aš jau šešta diena nešioju tą mielą žiedelį Nors mano MB ir nepasižymi dideliu romantiškumu, kaip turbūt ir daugelis vyrukų, bet man tai buvo mieliausias vakaras
Jam kažkaip pavyko viską nekaltai suorganizuoti, kadangi mėgstam kartais kur į gamtą išvažiuoti, Tai ir šį kartą, gražią, saulėtą dieną vykome pabūti gamtoje. Tik šį kartą įtarimas man kilo, nes nesakė kur važiuosim Bet vėlgi užliūliavo jis mane ir kažkaip, kelis kartus pamąsčiusi apie pasipiršimo galimybę, pamečiau tą mintį. Žinojau, kad kažkada tai įvyks, tačiau buvau tikra, kad ne tą dieną. Nuvykome prie bokšto, kiek žinau, ten visų tų mobiliųjų operatorių bokštas. Aukštas ir virš medžių, tad graži panorama atsiveria. Turėjom kėdučių, todėl sėdėdami ir kramtydami bandeles žiūrėjom į besileidžiančią saulę Staiga jis sunerimo, muistytis pradėjo, atsistojo, pavaikščiojo aplink. O aš tundra nieko neįtariau, kol neišniro iš už kampo ir priklaupė Paskui pamenu kaip per miglą, tik spoksau į tą raudoną dėžutę ir linksiu. Taip linksėjau, kol susipratau, kad gi TAIP reikia atsakyti. Buvo smagu ir miela, mačiau po visko kaip jis susijaudinęs buvo

sveikos, paskaiciau jusu grazias istorijas ir noreciau savaja pasidalinti. su MB esam kartu jau 8 metus. zyziau, jau net pykau, spaudziau ir as ir tevai - o tas "bijau, kad tapsi ragana". supratau, kad reikia buti kantriai ir laukti, nors kantrybe seko dideliu greiciu. pavasari susiplanavom kelione i JAV. per tuos rupescius pamirsau jau kuris laikas neuzsiminiau jam ir nepletojau vestuviu temos, o ir pati apie tai negalvojau. tai va, keliaujam sau, ziurinejam dienu dienas Niujorka. viena diena susiplanavom kad diena kilsim i rokfelerio dangoraizi, o temstant sulauke jo sesers baigsiancios darbo - i empire state buildinga. tiesa, pries pora dienu, savo nelaimei, tvarkydama jo drabuzius kol jis buvo vonioj po visos vargingos ekskursiju dienos, apciuopiau dzinsuose dezute, istraukiau, bet pabijojau atidaryti... bet, zinoma, supratau kas joje, kitaip ir negalejo buti. pati ta akimirka nuliudau, nes galvojau pati sau sugadinau netiketume, bet ta dangoraiziu lankymo diena, net neprisiminiau to radinio. taigi, sulaukem sesers, atstovejom milziniska eile, pakilom i astuoniasdesimts kazkelinta auksta ir dairomes - grazu... tik kad misraine zmoniu, stumdosi visi, braunasi. na mes tokia patogia pozicija uzsiemem ir laukem kol sutems. sulaukem, pasifotkinom, bet pasiklydom nuo seses. o kojas skauda, ir nevasara, salta...sakau varom namo, atsibodo, pavargau, nebenoriu... o jis tempia - einu i wc. nu eik, galvoju sau, o paskui eisim ieskoti seses, nes ten rysio ner, prisiskambinti neina, tai bandem ivykdyti misija neimanoma ir rasti siauda kupetoj. nu atliko jis ka turejo atlikti wc, sako einam cia - i toki ilga koridoriu su panoraminiais langais, foje kitiap tariant. nu as darausi irzli - sakau, kur cia einam, kam, noriu namo, einam seses ieskoti ir varom is cia. tas ne - laukiam cia. nu blyn sakau, ka cia nusisneki, kaip mes cia jos lauksim, gi ji nezino kur mes. ir tada ant tu mano jau piktejanciu zodziu, sese pasibeldzia i tuos langus is lauko puses. valio, apsidziaugiau, varom valgyt zemyn. o jis jai rodo "palauk", kazka pirstu mojuoja. nu truko dar kokiu 10 s kad vel pradeciau burbuliuoti... o jis ziuri ir sako "juratukai... zinai ka..." sakau "nu...?" ir jau matau klaupiasi, kazka tiesia ir kazka sako. tiesa sakant nieko negirdejau, jis tik jau po val, atslugus pasake, kad klause ar padarysiu ji laimingiausiu vyru visatoje tai va, jis klaupiasi, nelejonas zmoniu ziuri, as ji keliu, pradejau verkti paemus ta zieda, jis irgi, o sese per langa spejo viska su fotiku nufilmuoti, nes suprato kas vyksta ir komentuodama irgi sniurbscioja... tai maniskio paskutiniai zodziai to momento buvo "tai jei jau taip verki, tai gal nenori, tai netekek..." tada jau juokemes visa likusi vakara is paciu saves, kad zliumbos esam

Sveikos, ir as pasipasakosiu

Zinojau, kad nori pirstis, bet nezinojau kada... zinojau, kad jau kaip ir zieduka turejo isrinkes... nes kazkada jo paste uztikau laisku... ir net paziurejau, nes nenorejau, kad moketu tukst... dar prisimenu kai uzsimine, buvom pradraugave gal tik kelis men. ir sakau neskubek.. noriu dar padraugauti.. paziureti...
Vasara nusipirkom kelione i Malta 5d. lapkricio pabaigai kazkaip galvojau, kad gali pirstis ten, bet buvo sakes, kad to nedarys, nes visi to tikisi.. Na gerai galvoju, bus per musu metines gruodzio pab. ir kazkaip pamirsau apie tai.. negalvodavau...
Stai ir musu kelione, mes jau Maltoj... O maniskis kazkoks labai jau keistas, nervingas, stresuotas.. Sakau kas yra, ko tu toks nervingas, matau, kad stresuoji...? man viskas gerai.. dar issigandau, sakau gal su mumis kazkas negerai...? o jis toks issigandes savo didelem akim taip gailiai paziurejo i mane ir sako: hunni, I love u so much.. ir buvo sakes, kad va ketviratadieni varysim vakarieniauti kazkur... Ta diena buvom Gozo saloj, gryzom pavarge ir po geru pietu, kad nebesinorejo jokiu vakarieniu... bet jis vistiek issizyze, kad issimaudytumem ir eitumem pasivaikscioti.. turejau itarimu... bet nieko nesakiau... vaiksciojom palei papludimi ir sustojom prie suoliuko.. ir jis mane praktiskai pasodino ant jo atsisedo salia, sedim tylim.. ziurim i jura... pradejo muistytis.. nieko nesako... galvojau traukiasi jau cigarete is kisenes.. bet ne.. issitrauke zieda duoda man ir sako, will u marry me... ak apsikabinau ir pradejau verkti ir juoktis negalejau zodzio pratarti... o jis ziuri i mane ir sako, atsakyk ka nors.. sakau taip!
man toooks sokas buvo, negalejau stoveti.. vis man reikejo kur prisesti ta vakara buvau pati laimingiausia o kitais metais vestuves planuojame

Skaitant visas čia esančias pasipiršimo istiorijas nedingo šypsena nuo veido
Mudu vestuves planavom švęsti kita vasarą, nes ir pinigiukų galvojom pasitaupyti, ir lyg laiko nebeužtektų, (kai nori, priežasčių gali prisigalvot tai ojojoj ) Vieną dieną pietaujam, ir MB lyg niekur nieko sako: "O gal nunešam šiandien pareiškimus, susirašysim per draugystės metines ir iškart išskrisim kur pailsėt patikėkit, tada vos kasnis burnoj neužstrigo taip gavosi, kad tą pačią dieną nunešėm pareiškimus, ir tėvams iškart pranešėm. Na o jau vakare dar pilni emocijų,apkabinu savo brangiausiąjį ir jaučiu, kaip jam širdis baladojasi; klausiu, gal kas nutiko.. Ir tada jis priklaupė, išsitraukė žieduką ir paprašė būti su juo amžinai. Aišku aš iškart iš tos laimės į ašaras ir pasakaiu TAIP. Dabar kai prisimenu tai juokinga darosi, kartais pajuokauju, kad mūsų atveju jau ir pati galėjau žiedą išsirinkti

Maniskis pasipirko po 14 dienu pazinties, grizau namo po darbo, o jis ant keliu atsiklaupes koridoriuj su sampano taurem, o manoje ziedukas

vo, kaip spontaniškai ))
Kaip sureagavote? Tikriausiai buvo labai netikėta

As kazkaip net jauciau, nes jis man ta diena labai daug skambino su klausimu kada as grisiu iki kol izengiau pro duris, tai kazkaip nuojauta kuzdejo, nes labai jau pametes galva buvo bet ir dziaugiuos, pas mus viskas unikaliai buvo pazintis keista, pirslybos stai tokios, vestuves mauricijaus saloje, gimdydama sunu vos nemiriau, nu tokie labai isimintini ivykiai ne tik savo svarbumu, bet dar ir kaip viskas ivyko
Papildyta:
Dabar sedziu ir galvoju kas gi bus toliau, kuo cia dar tas likimas mus nustebins

Na manasis tai kukliai, vaiksciojom po akropoli ir tik staiga jis mane sustabde net nepastebejau kur ogi prie tos saleles kur visa juvelyrika, sako rinkis sakau ka o jis man sako zieda, na issirinkau, is pasimetimo net nebezinojau ant kurios rankos. Pardaveja paklause kodel ant desines matuojuos atsakiau o tai ant kurios reikia tai zieda jis pasiime ir kankino mane kad nezinojau kada uzmaus
po savaites vaziavom i vilniu tai jis sumaste reik tv bokste pavalgyt vakariene ir saulytei svieciant jau raudonai paklause ar busi su manim ir meilej ir varge