Romanas apie jauną merginą, kuri po senelio mirties grįžta į savo giminės dvarą Luizianoje, tikėdamasi ramaus gyvenimo, bet vietoj to patenka į paslapčių pilną vietą, sutinka su savo praeitimi susijusių žmonių ir bando rasti atsakymus į jai rūpimus dalykus apie motiną, tetą ir senelę.
Nors skamba visai įdomiai, skaityt labai įdomu nebuvo. Meilės istorija didelio įspūdžio nepaliko, veikėjai irgi neypatingai įdomūs, kai ką apie tas paslaptis atspėjau pati. Ypač erzino tai, kad visus svarbiausius dalykus žmonės sužinodavo sapnuodami arba pastoviai ką nors nujausdavo, nors ir nebūdavo tam pagrindo. Tie pranašiški sapnai ir nuojautos eina per visą knygą ir daro ją baisiai sentimentalią. Vienintelis patikęs dalykas- kalbos apie muziką. Baigusi knygą, užsinorėjau paklausyti Šopeno.
Niekam nerekomenduoju, nebent toms, kam norisi ko nors sentimentalaus.
Dorifore, man tavo avataras kažkur labai matytas.
