QUOTE(Vien Tik @ 2010 12 12, 16:06)
- Kokybė brangiai kainuoja. Bet jei ta kokybė patikrinta, negaila mokėt.
- Pozityvizmas, smagu
Man irgi nesiderina šis derinys. Nesiderina ir dalykai, kai ligos atveju ne tau SODRA, o tu SODRA šelpi, o turimą biuletenį gali vietoj tualetinio popieriaus naudot, nes visvien niekas nieko neišmokės. Ir siekdamas iš kažko pragyvent ir įmokas SODRAI sumokėt, turi dirbti gulėdamas lovoje ar šliaužiodamas grindimis. Bet yra kaip yra. Nepaisant to, aš lygiai taip pat
happy 
Tik apsigydyt dar reikėtų
- Ojojoj, bet svarbiausia, kad dar laimingai baigėsi.
Man pradzioj jau buvo nebesvarbu kaina, kad tik mačytų, nes nebebuvo, kas padeda, gelbsti. O kai viskas tik ir tik priekin, nors ir sraigės tempais, ėmė judėt, nebegaila ir iki šiol. Pinigus uždirbsiu bent kokius, jei tik sveika būsiu. O jei nebūsiu, tada užskūpytas litas ilgainiui pasibaigs, ir kas toliau
Beje, vakar buvau grand baliuje. Viens geras pažįstams, totaliai kurčias mano atsikalbinėjimams, ištįsė mane šokt. Virpėdama, kaip epušės lapas, kraipiausi it molio Motiejus, vėliau dar vienam prireikė mane šokdint, ir dar vienam - muzika užgožė visus mano bandymus pasiaiškinti atsisakant. Tada jau ir su B išdrįsau sudėtingesnius valso, po to ir ne tik jo, žingsnelius dėliot. Saugodamasi, žinoma, atsargiai.
Buvau devintam danguje. Nes net įsivaizduot negalėjau prieš keletą mėnesių, kad grįšiu į normalų gyvenimą. O kai ėmiau grįžinėti, net sapnuose nedrįsau pasvajot, kad kada nors dar galėsiu šokti - vaikštau - ir gerai, ko daugiau bereikia, užtenka, kad tik nepablogėtų. Užsislėpus už kampo iš laimės ... apsižliumbiau. Na, nenupasakojamas jausmas po ištisų anos žiemos mėnesių išgyvento siaubo.
Šiandieną ir vėl nieko neskauda