Hmm... nu nemazai ko
Stiiiiipriai pagilinau zinias IT srity. Iki tol nebuvau kvaila, bet palyginus su dabartinem ziniom...
Ismokau daugiau rupintis savim ir savo poreikiais, norais... Budavo stengiuosi dazniau del kitu, kad kitiem butu gerai, o as jau kaip nors. Keliskart irode, kad pirmiausia reikia myet save, o tada lengviau mylet kitus
Ipratau kovot uz savo nuomone ir nesileist, kad liptu ant galvos, kad ir garsiai rekiantis ar "aukstai" sedintis
Dazniau gyvenam "cia ir dabar", o ne atideliojam "kada nors..." Gerau be naujos spintos, bet paatostogave
Dar ismokau nesipykt "savaitem"... t.y. susipykom, apsibarem... kai apsiraminam, pasisnekam ir draugaujam. I kita diena (na, po nakties) pykcio ir barniu nesinesam ("ten buvo vakar, o siandien yra siandien") ir pasibarimo poreikis patenkintas

ir galvot, kaip cia taikysimes ar kaip toliau pyksimes, nereikia
O ji vis mokau kantrybes, tolerancijos ir tvarkos

... Pazanga yra, stengiasi.

.. pamazu, pamazu derinames, mokomes... jauciu iki kol busim kartu, tiek ir reikes slifuotis

Bet man tai visai patinka