Aš ir mano autistukas

O mums kazkokio paniska baime atsirado kraujui - jai nieztejo vejaraupiu spuogiukai - sakau nekasyk, ji - "kodel" - nesileidau i diskusijas - sakau kraujas begs - ir pasigailejau dabar pasikaso - ir klykdama puola i veidrodi ziuret ar kraujas nebega - taip antra naktis

Maniškis ir paniškai bijo kraujo

mum kraujas ačiū D. dar joks baubas. nors gan retai susiduriam. tik kai lūpą prasiskelia

nu Mildai irgi nebuvo - ir krauja priduoda savo noru, ir lasyne esam state kelis kartus - nu nieko nebuvo - dabar kai pasakiau kad kasytis negal, ir jai paklausus kodel - pasakiau kraujas begs - tai ja kazkaip isgasdino

Maniškis taippat. Kartą buvo toks įvykis: sėdžiu kirpykloje su dažoma galva, skambina sūnus ir sako:-mama, man šakės, aš mirtinai nukraujuosiu,kraujas taškosi ant grindų, aš mirštu.
Bandžiau išsiaiškinti, kas nutiko, bet jis nieko nesugebėjo paaiškisti. Liepiau prispausti žaizdą su veidui valyti skirtais tamponėliais ir tekina parbėgau namo.
Vaizdelis toks: sūnus guli lovoje apsikrovęs tamponėliais, vienkartiniais rankšluosčiais, pleistriukais o ant jo rankos mažytis nudrėkstas spuogiukas ir vienas kraujo taškelis ant grindų....
Mnau, kad aš įspūdingai atrodžiau reaktyviniu greičiu bėgdama bulvaru su folija papuošta galva .

ojei juokas pro ašaras
Papildyta:
Maniškis kraujo tai nebijo: atvirkščiai, jis pastoviai nusikrapštinėja visus šašus, ypač vasarą, kai daugiau nubrozdinimų ir uodų įkandimų būna kai grįžau iš UK išsigandau - visas veidas nudraskytas, nors namiškiai visokiais būdais bandė saugoti įkandimus: ir tepė, ir klijavo pleiostriukus, kuriuos jis sėkmingai irgi nusiplėšia. O štai dabar dar yra likęs šašiukas nuo uodo įkandimo ir vis nespėju sukontroliuoti, kada jis jį nusdrasko

KLAUSIMAS: ar yra autistukų, auginančių kokį nors gyvūnėlį?

Maniškis labai ypatingai gyvūnų nemėgsta, bet mūsų logopedės šuniukas jam visai patinka. Bet šuniuko namie mes patys nenorėtume Nei katės Galvoju apie kokį mažesnį gyvūnuką. Gal paukštelius, papūgėles Mažai mat darbo turiu "Neturiu" ką veikti Bet...jei tik duotų kokią nors naudą vaikui - kodėl gi ne

Labux. Mes pirkom šunį, grynai dėl vaiko. Tai pasigailėjau. Nemoka jis su juo žaisti, daugiau drasko, prispaudžia, tempia už letenų. Ne tyčia, aišku, jam atrodo, kad čia žaidimas toks. Vienos problemos, pastoviai turiu ginti šunį nuo vaiko . Dabar padarėm name atskirą užtvertą kampelį, kur šuniukas ir gyvena. Nu yra dienų kai abu labai gražiai žaidžia... Dabar kaip tik galvoju, kad reikėjo pirkti kuo didesnį šunį, kad jo nenuskriaustų netyčia.

Čia nuo šunio priklauso. Pvz. mes turim vokiečių aviganį, kuris vaikus laiko sau žemesniais, todėl reikia saugotis jo. Tad ir su gyvūnu bendravimo nėra. Aš gailiuosi, kad šuo per didelis.

O maniškis kraujo... bijo (dabar tik pagalvojau), bet žymiai labiau bijo būti basas Yra gal kam panašiai?
Matau, kad čia susiję su ritualais, nes jis turi vaikščioti su tapkėm, bet būna situacijų, kai reikia persirengti ir pan., tuomet jis sėdi, drebėdamas riečia kojas ir tuo pačiu metu kelia kelnes aukštyn (tiksliau kelnių apačią) ir šaukia 'nenori būti basas, nenori būti basas...'. Vargo vakarienė

Man vis dėlto baisu būtų turėti šunį - kai negali garantuoti ne tik, kas šuniui šaus į galvą, bet ir pačiam vaikui
Pradėjau rimtai galvoti apie papūgėles - pati esu vaikystėje auginusi, be to, nėra kažkokios baisios rizikos, kad įkąs, sudraskys ir pan. Be to, jokio kvapo. Na, nebent gali būti alergijos rizika, bet lyg ir nėra alergiškas Žinoma, namus tektų dažniau tvarkyti, na, bet ir gerai
Garsas (čirpauja), vaizdas (spalvotos), skraido (kažkas neįtikėtino) - visa tai turėtų teigiamai stimuliuoti

Nu ne, maniske pas gydytoja nebijo nei skiepu nei kraujo. Nu krauja ne tiek daznai eme. tai tik viena karta ji bande neduoti kraujo, bet paskui niekad taip nebesielge. O kai tik su ja mazense nueidavom pas gydytoja ji iskarto rankove atraitodavo, akd jai skiepa duotu Tik niekas ten tiek skiepu jai neduodavo, kiek ji raitodavo Mes turim juru kiauliuka ir triuse. Triuse labai miela, pati eina pas mus kad ja paglostytumem. bet vat prie dukros ji reciausiai eina. Nezinau kodel, bet nelabai gyvunai prie jos eina. Sunu ji pati prisibijo.
O siaip, tai zmones su ja pabendrave visada pasako, kad kazkas yra kitaip su ja, nei su kitais vaikais. Nezino dazniausiai kas. Is pradziu mano , kad ji nenorinti bendrauti , nemandagi. Nes ji labai trumpai atsakineja i klausimus, dazniausiai, taip , ne, nezinau.Net ir su pusbroliais taip kalba, ir jie mano, akd ji nenori su jais bendrauti. Ejo ji i matematikos kursus po vasaros atostogu, tai mokytojui tycia nesakiau kas ir kaip. Po antros dienos jau mokytojas pradejo kontakto su manim ieskoti. Po savaites kursu jis tik pasake, kad jis nera garantuotas , kad mano dukra ji supranta. Sako, kartais net nezinau, ar jai dar karta reikia paaiskinti ar kas, bet sako,kazkaip kitaip su ja bendrauti lyg reiktu. Tada as jam tik pasakiau kas ir kaip. Tada jam aiskiau pasidare. o as norejau pamatyti ka sakys visai naujas zmogus, nepazistantis dukros, kokia jo reakcija ir kaip mokytojo reakcija ir pan. Jis sake, siaip kai tiesiogiai uzklausi atsako ji ir daznai teisingai, bet sako kol ka aiskinu, toks vaizdas kad ji ar nesiklauso, ar negirdi ar nesupranta. Sako, is grupes pasimato,kad sitas vaikas kitoks nei kiti. Kiti zmones sako, kad kai dukra kalba susidaro toks vaizdas lyg ji skaitytu kazkur parasyta teksta. Ji kalba aiskiai, letai, bet sako jau kai ji prabyla suklusta zmones, nes is karto ausis uz jos kalbos uzkliuna. Nors niekas tuo metu nepagalvoja, akd sutrikimas slepiasi uz visko.