Žvynelinė - 9

sveikos,
turiu kl ar kas naudojate nepamenu pavadinimo, toks skysi, uzpylus, jis isgaruoja eteriniu pagrindu, panaudojus, kelis kartus pabalsta ir isnyksta, menesiui, paskui vel nuo pradziu.

gal is liutu firmos, zodziu vaistukus esu pirkusi, gal pries 10metu, nenaudoju nieko, neimu i galva, padaugeja, pamazeja netrugdo, na trugdo, kai jau veidas pleiskanotis pradeda ir n storio kremas nepadeda uzglaistyti.

Sveikutes, mano vyrui labiausiai padejo Kartalin tepaliukas, tik aisku jis labiau tinkamas kunui nei galvos odai, nes yra pakankamai riebus, bet kai reikia, manau ir ta galva issiplauti ne problema, juolab kad tikrai padeda Mes prasem kad atvestu tiesiai is Rusijos (Kaliningrado), tai tik gaila per daug uzsipirkom, ir nespes vyras sunaudoti

sveikutės,džiūgavau,kad nebetenka čia grįžti,bet bet.. Šią savaitę išlindo du švieži židinukai Nebežinau ko ir griebtis, atsilikau nuo medicinos naujovių tai teks vėl domėtis Pradžiai mečiau gerti kavą ir prisilaikau su maistu.. Nemėgstu tepalų stiprių tai aliejus ir emu taukus naudoju.
Papildyta:

naudojau. Nieko mandro - įprastas kremukas be priedų ir tiek..

Mano vyras galvoj psoriaze isigyde tiesiog ja kas ryta plaudamas babuskos agafijos sampunu nuo pleiskanu... Pas ji zidiniu galvoj tikrai labai daug buvo, taciau jokiu vaistu jis vartoti nenorejo, o tu, kuriu sudety yra hormonu kategoriskai atsisake, tai pabandziau nupirkt ( tikrai nera brangus tai jei ka ir piginu gaila nebutu buve), tai pamegino ir tikrai jam net labai padejo

Tai gal ne žvynelinė buvo, o koks seborėjinis dermatitas. Arba šiaip pleiskanos.

Tikrai zvyneline Seip nemazai zinau zmoniu, kurie issigydo ja be visokiu hormoniniu vaistu Maniskis dvi savaites ligoninej del jos pragulejo, ten aisku visokiais vaistais gyde, nes pas ji nepasiduodanti gydimui ji buvo, paskui nusprende kad uzteks jam vaistu ir paradejom gydit visokiom zolem, zinoma prie vietinio "gydimo" dar pridejau organizmo valyma ir streso mazinimo programa, taip pat viskas be cheminiu ir hormoniniu produktu, rezultatas tikrai matomas Gal but ne visiem padeda, bet musu atveju padejo

Tai gal ne Babuška Agafja padėjo, o organizmo valymas ir streso mažinimas Beje, kaip stresą mažinot, duočiau vyrui paskaityt

Gal jis nebuvo pagrindinis dalykas, kuris padejo, bet manau itakos turejo Streso mazinimui yra ivairus pratimai.
Tiesiog kiekviena diena rytais atikelus padarai mini mankstele, dienos metu skiri 10min kvepavimo pratimam Man ir paciai padeda, kad jausciausi geriau Net jei ir galva vakare skauda po sunkios dienos, guledama lovoj "iskvepuoju" visa itampa ir skausma, ir tikrai jauciuosi geriau

Tikrai visiems padetu, jei tik kas atrastu valios ir noro. As jau ne karta rasiau ir keista, kad yra daugiau, kurie suprato ka reikia daryti, kad ta PSO dingtu is akiu.
Vartojau hormoninius vaistus apie 15 metu ir taip dar labiau tersdamas organizmo mokroflora. o pasirodo reikejo tik isvalyti zarnyna, kepenis, pradeti derinti maista, atisakyti zalingu produktu, susitvarkyti su nervu sistema (Kvepavimas, manksta, pirtis) ir viskas. Jokio hormoninio tepalo nenaudoju jau beveik metai ir ne demeles neliko
Beje, mano kunas buvo apie 50 ar net daugiau % Padengtas ta zaraza o dabar net neitartumet, kad sirgau

Na mamytės, mielosios. Gal jūs žinot kaip man padėti... Gal buvot su tuo ir esat susidūrusios, jei yra daug temų apie žvynelinę. Girdėjau daug istorijų, internete skaičiau daug straipsnių, maniau, kad žvynelinė išgydoma, taigi ėmiausi visokių preparatų, nė vienas nepadėjo. Nebetekau jėgų. Žvynelinės pas mane pilna, ant rankų (alkūnių), visos kojos. Vasarą gėda rodytis. Galvoju, kad čia aš viena tokia nuskriaustoji. Gėda prieš vyrą pasirodyt. Nežinau ką daryt, kaip gydyt. Kokie geriausi preparatai. Beje, internete yra toks straipsnis, tiksliau antraštė- "Žvynelinė- neišgydoma, bet valdoma". Iki šiol maniau, kad ji gal ir išgydoma, o pasirodo, kad tik valdoma, tai kai yra iš tiesų? Sakoma, kad žvynelinė paveldima liga, nors aš jos tikrai nepaveldėjau, visa mano giminė žvynelinės požymių neturėjo. Kažkur skaičiau, kad žvynelinė gali atsirast nuo pergyvenimo. Irgi mitas?, jei tiesa, tai dėl to gal man ir atsirado. Štai dar kai kas: "Norintiems apsisaugoti nuo ligos patariama- kuo mažiau vartoti alkoholio, kuo mažiau rūkyti", na manau man tai sunkiai sektųsi. Dėl alkoholio. Kažkada buvau pripratusi maukt vynelį, bet alkoholikė nebuvau ir nesu, rūkyti rūkau ir negaliu mest. Bandžiau ir man tai per sunku. Ar tai labai kažką keičia žvynelinės atžvilgiu?, patarkit ką man daryti.

Pirmiausia tai apsiginkluokit kantrybe Galit nueit pas daktara kur jum israsys vaistu (speju koki dermovata), arba galit pradeti nuo organizmo valymo, maisto derinimo, na ir zinoma kuo maziau streso Buna dar kam padeda soliariumai, jei zvyneline saulei pasiduoda Na ir seip, kiekviena diena maudytis ir teptis kuna emolientais (sita dalyka pasiule vyrui sesute, kai jis ligoninej del zvynelines gulejo)

Visų pirma - baimė, gėda, ligos sureikšminimas yra blogis. Antra - pas mane giminėje irgi nėra buvę žvynelinės, o man atsirado būtent patyrus didelį stresą vienu metu. Taigi ji yra tikrai išgydoma. Kaip atsirado - taip turi ir išnykti. Reikia atleisti tiems žmonėms, dėl kurių patyrėte stresą tuo metu kai ji atsirado. Jei jums ji atsirado tik gimus, tai kadangi žmogus yra savo tėvų, senelių, prosenelių ir protėvių tęsinys, dėl jų sukauptų nuodėmių. Jei esate katalikai, tai to aukščiau mūsų reikia paprašyti, kad JIS atleistų (kad lengviau atsiminti būtų):
1. MAN ir mano kaltininkams,
2. Mano tėvams, seneliams, proseneliams ir visiems protėviams ir jų kaltininkams už nuodėmes, dėl kurių atsirado ši liga
3. Mano lytinių partnerių ir jų kaltininkų nuodėmes (jei nežinote, tai su visais mūsų lytiniais partneriais, su kuriais susisiejame, apsikeičiame ligomis, nesėkmėmis ir visu kitu...) ir prašau atleisti VISIEMS, kurie kalti dėl žvynelinės atsiradimo.
4. Aš atleidžiu VISIEMS, atleidžiu SAU (daugelis sau negali atleisti, tai reikia atkreipti dėmesį, kad nuoširdžiai, per kelis kartus sau atleisti) ir te MAN visi atleidžia.
Šią atgailą reikia sukalbėti labai nuoširdžiai (galima ir mintimis), suprantant savo klaidas, iš tikrųjų atleidžiant savo kenkėjams ir linkint visiems gėrio (o ne paslapčia vistiek ant to (tų) žmogaus laikant nuoskaudą). Kai ateis palengvėjimas į širdį - tada atgaila bus veiksminga. Po šio palengvėjimo aš paprastai įsivaizduoju man suteikiantį Šv.Sakramentą ir tada sukalbu maldelę.
Tai tikrai ne vienos dienos darbas (kad atleisti visiems savo kaltininkams, nes tas pyktis pas žmones kažko nori ilgai laikytis (velniukai pasistengia), be to kiekvieną dieną vis iššoka kokie prisiminimai iš praeities, sukeliantys blogus jausmus) bet juk atgaila nereikalauja daug laiko, tik ~10-15 min vakare atsigulus į lovą. O ryte irgi galima, bet aš ne visada ryte darau , tik jei blogi sapnai buvo (už žmones, kurie darė man bloga tame sapne, dėl kurių blogai jaučiausi). Na, žodžiu, ramybės reikia linkėti sau ir viesiems (ne veltui Kristus sakydavo visada sutikęs kokį žmogų - Ramybė Jums). Iš tikrųjų ramybę turėti reikia labai daug išminties, kiekvienoje gyvenimo situacijoje galima ją prarasti. Mokausi ją turėti ir neprarasti. To jums ir linkiu - pirmiausia mylėti save (kaip yra pasakyta Mylėk savo artimą kaip save patį), o jei savęs nemyli, tai kaip kiti tave mylės? Tad pamilk save, paprašyk, kad išnyktų liga (bet žinai ką, aš tai susitariau, kad jei man išnyks vienoj vietoj plėmas žvynų (kuris pas mane jau kokie 7 metai, vaistai tik kelioms dienom išnaikindavo, tai aš žinosiu, kad aš gerai darau vieną dalyką (nes vis mintys sukosi kad darau blogai). Tai ką - kiekvieną dieną stebėdavau tą plėmą ir nenykdavo jis man!! Bet kai aš jo nebestebėjau, susitaikiau, kad turiu, visai nesigėdyjau, pamilau save tokią, kokia esu.. po savaitės žiūriu - nebėra!!! Ir tfu tfu tfu neatsinaujino jau keli mėnesiai. O kiti plėmai irgi nyksta, beveik nebesimato, tokie maži maži, bet vis dar neišnyksta iki galo keli, tikiu, kad dar neatleidau visiems, kad dar pyktis, pavydas, nuoskaudos, nusivylimai išlenda kartais ant savęs ir ant kitų žmonių. Bet būsiu atkakli - kaip atsirado taip ir išnyks, tik nesėdėsiu rankų sudėjus, kaip kiti ir netepsiu tais stipriais vaistais (seniau tepiau visokiais kokiais tik nori), nes jie nepašalina priežasties, kuri slypi mumyse. Reikia su savimi dirbti! Suprasti! Supratimas ir yra vaistas.
O dėl tabako ir alkoholio ir aš girdėjau, kad blogai. Juk mes nuodijam save, o tai vadinasi nuodijam Dievo kūrinį, tai ir jam nusikalstam. Aš pati nebegeriu alkoholio. Kažkaip pradėjau daug suprasti, pradėjau suprasti, kad man visai jo nereikia, kad būtų gera, linksma.
Dėl vandens. Reikia gerti daug vandens (bent kelias stiklines per dieną), nes vanduo yra sukurtas aukštesnių substancijų ir neturi nieko bloga (nebent mes jį nuodijam blogomis mintimis (yra parašyta knyga apie vandenį japonų mokslininkų tyrimai padaryti, kaip vanduo reaguoja į blogas ir teigiamas mūsų mintis, žodžius (užšaldymo metu matosi, paveiksliukai yra) bet neišsiplėsiu aš čia... Ir juk vanduo sudaro ~70% mūsų kūno, ~90% smegenų, tai įsivaizduokite kokią įtaką turi mūsų blogos mintys, žodžiai sau ir kitiems.
Dėl sausos odos, žvynų plotų - geriausia tepti natūraliomis priemonėmis, sviestmedžio sviestu, kokoso aliejum. Gerai drėkina. O dėl išnykimo, tai jau aprašiau čia kaip gydytis. Tikiu, padės, tik nenuleiskite rankų ir visada eikite į šviesą ir tik su geromis mintimis!