Knygos knygos knygos * 39 namučiai

Labas rytas!

Rasau dar karta savo,norimu knygu,sarasiuka
Diane Setterfield "Tryliktoji Pasaka"
Herbjorg Wassmo "Karmos Kraitis"
Lene Kaaberbol "Berniukas lagamine"
Isabelle Miniere "pirmasis laiptelis"
Kate Morton"Rivertono dvaro paslaptis"
Mark Mills ""Ziaurusis sodas"
Tess Gerretsen "Kaulu sodas"
Dorota Terakowska "Belytis"

Man panasu kaip Ingenai Vakar nupirkau knyga,kuria dovanosiu,vaziuojant namo pora psl perskaiciau,ir supratau,kad noriu tureti ja,taigi teks vaziuoti,pirkti dar

Teodoras Dreizeris "Dzene Gerhart"

Daug nesiplesiu, nes tai ne ta knyga, kuri mane be proto suzavetu. Turini pazymesiu geltonai - nenorincios suzinoti detaliu, neskaitykit

Tai istorija apie mergina, kilusia is gausios neturtingos vokieciu seimos, gyvenancios Amerikoje. Nuolat supriesinamas skurdas ir turtas - rodos, si antiteze ir yra visa ko pagrindas kurinyje...

Beskaitant nuolat kildavo ivairiu minciu - savaime deliodavosi anu ir siu laiku paraleles ar antitezes. Isivaizduoju, kad si knyga anais laikais (parasyta 1911 metais) turejo buti labai amorali (netekejusi mergina "netycia" pastoja nuo zymiai vyresnio vyriskio is kito luomo, veliau gyvena nesusituokus su kitu zymiai aukstesnes padeties vyriskiu ir t.t.) - viskas pateikiama labai subtiliai, nuosekliai ir itikinamai - stojame i tos "vargses" merginos, kuriai nuolat nesiseka, puse, bet visgi - faktai lieka faktais...

Kaip minejau, istorija labai gyvenimiska, nuosekliai pasakojama, idomi, suteikianti daug peno apmastymams, ir vis tik kas man gadino visa ispudi - pasakojimo stilius. Filosofiniai intarpai, nors ir nedideli, dare knyga panasia i mokomaja, kur pasakojama istorija - kaip pavyzdys pagristi teiginiams. Man mintyse net toks vaizdas iiskildavo - isivaizduodavau zmogena, kalbanti ant pakylos pries auditorija. Jis demonstruoja filma apie Dzenes Gerhart gyvenima. Laiks nuo laiko sustabdo ji ir pakomentuoja
Taigi pasakojimo stilius pasirode per sausas ir per saltas, be to, kai kuriose vietose kalbama tarsi apie kazkokia seniai ivykusia istorija, pamirsus visas smulkmenas ir detales (o as detaluma labai megstu).
Megstu, kai autoriaus "nesijaucia", kai jis tarsi pats "nezino", kas vyks toliau - tai suteikia tam tikra intriga.

Ir vis tik tikrai dziaugiuosi, kad perskaiciau - prisiminsiu kaip knyga, kuria buvo verta paskaityt. Be to, uzpildziau spraga savo issilavinime - susipazinau su Dreizerio kuryba.

oi kažkada labai labai seniai ją skaičiau, bet paliko įspūdį tikrai didelį.

Laba



Einu dirbt

Romain Gary
"Moters šviesa"
Doriforės paskatinta šįryt baigiau šią knygą, tad galiu pasakyti ir savo nuomonę. Iš tiesų gal šitai knygai dar nesu subrendusi ir visų nutylėjimų, viso cinizmo greičiausiai ir nesupratau, tačiau buvo ir subtilių, man patikusių vietų (pvz. apie Aleną, Mišelio atsisveikinimas su Janik ir pan.). Labiau patiko antra knygos pusė, daugiau į pabaigą, nei pati pradžia, bet didelio susižavėjimo man nesukėlė. Įvertinti ir rekomenduoti man ją sunku, geriau pačioms paėmus pabandyti paskaityti, ar limpa prie širdies, ar ne. Sunku pasakyti, ar kas susigulėjus mano atmintyje apie ją liks, ar ne, bet didesnį įspūdį man paliko kita Gary knyga - "Gyvenimas dar prieš akis".

laba

aš su Žiniuone. nežinau, nežinau... Ingėnai, o tau nekliuvo, kad tos Alisos charakteris kažkoks per daug dirbtinis? man kažkaip sunku patikėti, kad vienuolyne augusi, lavinusis, per metus pasidarė tokia jau ragana...

Labas rytas

Masako, nepatinka man knygose sausas stilius, tai šiek tiek atbaidei nuo šios knygos. Jaučiu skaitysiu kada irgi dėl to, kad užpildyčiau spragą
daite, jau taip subtiliai parašei, kad nebūtų tiesioginio "sudirbimo" Nepatiko tau ta knyga matau. O ta kita vadinasi "Gyvenimas dar prieš akis"

Įsimylėjusi ir susižadėjusi Leoni pabėga iš gimtojo Dublino norėdama viską pradėti iš naujo - ten, kur jos niekas nepažįsta ir nežino ją genančios paslapties...
Įsikūrusi naujuose namuose ji atsitiktinai randa meilės laiškų ryšulėlį. Visi jie parašyti vyro, vardu Natanas, ir skirti nežinomai moteriai. Visi baigiasi tai pačiais paslaptingais žodžiais "Atleisk man". Sujaudinta laiškų nuoširdumo Leoni neatsispiria norui išsiaiškinti, kas nutiko tai porai.
Knyga skirta atsipalaidavimui,jokių užslėptų minčių,pamąstymų.Sužinoti tų laiškų paslaptį,tas ir vertė mane skaityti tolyn.Nors,prisipažinsiu,ta paslaptis mane nuvylė,tikėjausi kažko įspūdingesnio.Vienu žodžiu,knyga nebloga,skirta tiem,kam patinka lengvo turinio romanai Gerai,kad ją paėmiau iš bibliotekos,jei būčiau pirkusi,gaila būtų išleistų pinigų

Aš tą knygą priėmiau labiau kaip pasaką suaugusiems
Raganavimai, mistika ir panašūs dalykai knygose ir filmuose (ne gyvenime ), man labai arti dūšios
Kažkokios logikos jos elgesyje aš neieškojau.
Čia juk grynai autorės fantastikos vaisius, o ne knyga, paremta kažkokiais istoriniais faktais, kaip kad visos karalienės

nieko tokio - parduotum

Nieko negaliu pasakyti apie tą Dreizerio knygą, apart to, kad, kai ją skaičiau paauglystėje, man ji labai patiko. Kaip ir "Amerikoniškoji tragedija". Buvau įsijautusi į tą istoriją, atrodo, gyvenau kartu su ta mergina, kol užverčiau paskut. knygos lapus.
Šiaip aš sauso knygų stiliaus nemėgstu. Ir filosofavimai man nelabai prie dūšios. Tai turbūt man ji tokia anuomet nepasirodė.

su ne tuo nusiteikimu ėmiau skaityti reikia persiprogramuoti.
o tos Tyroji žemė ir dar kažkokia irgi tokio tipo?