as visa gyvenima esu svajotoja planuotoja, man patinka sventes, ir ta dziaugsma noriu perteikti vaikams, ne tiek paciu svenciu, kiek ruosimosi joms, planavimo dekoraciju ruosime ir t.t.
bet aisku kitiems dar baisu pasakyti, kad jau lauki, kad jau planuoji ir t.t.
nes pasukios pirstu prie smilkionio o tradiciju mes laikomes na tiksliau bandome laikytis visu, nors jau labai daug metu ne leituvoje svenciam, bet kucius vakariene ruosiu tradicine, tevai netgi is lietuvos atsiuncia plotkeles
poteriaujame, dalinames plotkele, kuciukus valgom, tik viena tradicija pakeitem ko anskciau nebudavo, tai po kuciu vakarienes skambinames per skypa su mano mama ir kol mes kalbames, elfas is lietuvos ilenda per zidiny ir palieka dovaneles is lietuvos na manau suprantot apie ka as cia nu aiksu jau musiskis santa clousas jau ateina nakti ir dovanos pagrindines buna ryte nu nezinau as laukiu svenciu as kaip mazas vaikas jauciu dar labiau 
netgi mano vyras jau neispriesina, kai as dar lapkricio pradzioje pradedu traukt visus rankdarbiu rakandus ir pradedas ruost visus papuosimus arba tempiu as ji imiska rinkt kokoreziu
pasidave jis mano kalediniam entuziasmui per tiek metu tiesa sakant as jau siemetinius papuosimus sugalvojau ir si bei ta uzsisakiau is ebay ir jau gavau, tik dar pakavojau giliai giliai, kad nesumastyciau jau dabar pradet daryt
