Šiemet nusprendžiau paskelbti karą prieššventiniam maratonui ir paskui apgailestavimams kad nieko nespėjau- ir nutariau pradėti ruoštis kalėdoms dabar, kad per adventą ir prieš šventes galėčiau ramia galva be realių rūpesčių tik gerti šventės dvasią, tik stebėti pasikeitusius žmones, vitrinas, lėtai, niekur neskubėdama pasinerti į dvasinius dalykus
Taigi, pirmas darbas, nuo kurio nutariau pradėti- advento vainikas- nes jį kasmet planuoju daryti, bet niekad nespėju iki advento
Šįmet esu užsibrėžusi dadryti santūrų- skaičiau straipsnį, kad advento vainiko nedera daryti puošnaus, nedera blizgučiai ir eglės žaisliukai- pastarieji ant vainiko turi būti uždedami tik pasibaigus adventui, nes adventas reiškia ilgesį, laukimą.
Galva ūžia nuo idėjų tam vainikui- bet mano bėda, kad aš iš tos idėjų gausos nesugebu išsirinkti vienos- vis man norisi sutalpinti visas idėjas viename darbe, kol galiausiai nusprendžiu kad bus neskoninga ir perkrauta- tada vėl galvojimas kurią pasirinkti, kurių atsisakyti- ir dažniausiai per tai ir nepasidarau vainiko, nes galvojimas tęsiasi neribotą laiką
Kaip nepasiduoti spalvų ir idėjų gausybės pagundai- šiemet taip noriu skoningesnio, "tikro" advento vainiko, išvengti kičo

-bet ir tos spalvos traukti pradeda, žaisliukų lizgesys- ir vis tiek būna kičas- juk jis toks patrauklus ir mielas, kaip žaidžiantis vaikas

ech, niekaip negaliu susitarti su savim pačia

Ot sunku su tokiu būdu gyventi