Na as manau kad vyro dalyvavimas gimdyme yra kiekvienos seimos apsisprendimo reikalas (svarbu, kad tiek vyras tiek moteris rastu bendra sprendima). O apsisprendimas nedalyvauti tikrai neturi nieko bendro su santykiu saltumu ar panasiai. Tiesiog tikrai yra vyru, kuriems dalyvavimas gimdyme - per didelis sokas, ir manau tokiu atveju moteris elgtusi savanaudiskai besalygiskai reikalaudama kad dalyvautu. Kenteti vyrui vien del to kad pati kenti?

Keista logika.
Mano vyras dalyvavo pirmam gimdyme, kuris buvo naturalus ir pakankamai sklandus ir lengvas. Bet kai po visko ziurejau i ji palatoje, sedinti salia manes, supratau, kad jis patyre gerokai didesni soka nei as. Jam dar kelias valandas po visko virpejo rankos, skaudejo galva, pradejo lauzyti kaulus, zodziu, vaizdas buvo apgailetinas, vijau namo, kad issimiegotu

Ir kai jau kalbejomes apie tai po iek laiko, jis prisipazino, kad jam tai buvo labai sunku iskesti, ypac matyti, kaip mylimas zmogus kankinasi, kaip jam skauda, ir negaleti padeti (gimdziau be nuskausminamuju).
Dabar ne uz kalnu antras gimdymas, si karta laukia planinis cezaris, dar nezinau, ar vyras dalyvaus ir to dalyvavimo taip nebesureiksminu kaip pirma karta

. Jis pats pareiske, kad butinai bus kartu jei tik to panoresiu, bet zinau, kad jam tai vel bus labai sunku, tai ir nezinau, ar verta..
O santykiai musu seimoje tai duok dieve visoms seimoms tokiu galiu palinket. Dalyvavimas ar nedalyvavimas gimdyme tikrai nera joks rodiklis, kalbantis apie santykiu stipruma seimoje, kaip teige MichGirl. Cia daugiau seimos poziuris i siuos procesus. O nuomoniu ir poziuriu kaip ir visais kitais klausimais buna visokiu, bet tai nereiskia, kad vienas poziuris teisingas, o visi kiti jau ne.