QUOTE(Tibė @ 2010 11 12, 17:55)
QUOTE(Ingėnas @ 2010 11 12, 18:25)
**Ne "Riteris be galvos", o "Raitelis be galvos".
prisiskaičiau visokių riterių Don Kichotų, tai ir rašau
Jei netingit, tai skaitykit
Sveikas žmogus apie tai, kad vieną dieną jį gali suparalyžuoti, net negalvoja. Buvo, kai galvojau, kaip jausčiausi, jei neturėčiau regos, klausos ar negalėčiau kalbėti Bet tai tebuvo paprasti svarstymai, kuriuos sukeldavo perskaityta knyga, pamatytas filmas ar šiaip susimąstymo akimirką iš pasąmonės atėjęs klausimas. Šioje knygoje galite rasti pasvarstymus ir gražius prisiminimus apie praeitį to žmogaus, kuris vieną dieną prarado judėjimo, kalbos galią. Tai tikra, nesumeluota istorija, kuri žavi skaitytoją nuo pat pradžių. Charizmatiškas veikėjas nepraranda humoro net patekęs į tokią, rodos, apgailėtiną situaciją iš kurios nėra vilties išeiti. Jis nusprendžia nors mintyse, svajonėse gyventi tokį gyvenimą, kurį gyveno ligi šiol. Jam skaudu girdėti vaikus, seną tėvą ir negalėti pasakyti nė žodžio, negalėti ištiesti rankos ir paglostyti Viskas, ką jis turi- savo vidinį gyvenimą.
Jis pats save vadino daržove. Juk jis negalėjo nieko- nei pasikelti, nei ką nors pasiimti ir padaryti. Net valgyti. Kiekvienas išleistas garsas buvo didelis laimėjimas. Fizeoterapeutė sugalvoja sistemą : ji parodo Jeanui lentelę su raidėmis, surašytomis pagal dažnumą, jas vieną po kitos skaito,o, kai ji prieina prie reikiamos raidės, Jeanas turi sumirksėti. Ir taip raidė po raidės, kol sudedamas žodis, antras, trečias- galop sakinys. Taip pat naudojo ir šią sistemą: vienas mirksnis taip, du mirksniai ne. Tokiu būdu jis pagaliau galėjo išreikšti savo mintis ir tiksliai pasakyti, ko trokšta.
Būtent tokiu būdu buvo parašyta ir ši knyga. Jeanas diktavo ją mirktelėjimais. Per daugiau nei metus ir buvo užrašyta ši istorija, kuriai prireikė, anot anotacijos, 200 000 mirktelėjimų.
Neseniai mačiau filmą, todėl truputį nukentėjo skaitymas. Man filmas paliko gilų įspūdį ir atrodo daug įdomesnis nei knyga. Manau, būtų taip pat, jei būčiau pirmiau skaičiusi, o po to- žiūrėjusi.Vien jau tas operatoriaus sprendimas, kad pasaulis stebimas būtent paralyžuoto žmogaus akimis, vertas labai daug.
O knyga Norėjosi ilgesnės knygos, bet, žinant situaciją, net ir tokio storio knygos išleidimas yra didelis laimėjimas. O kad kiekvienas sugebėtų turėti tiek kantrybės, tiek užsispyrimo. Knyga išleista keistai Kai kur po skyrelio paliktas tuščias puslapis, kai kur ne. O ką jau kalbėti apie tai, kad naujas skyrius pradedamas nuo vidurio puslapio. Bet, manau, taip daryta todėl, kad leidėjai norėjo, jog knyga atrodytų storesnė. Visgi, dauguma pirkėjų už 30 Lt labiau pirks daugiau nei šimtą puslapių turinčią knygą (na, čia jau toks įsitikinimas: negi už kelis lapus tiek mokėsiu? ).
Galiu teigti vieną: ši istorija iš mano galvos neišeis dar ilgai Tikrai rekomenduoju. Vakaras, kurio visiškai pakaks, kad perskaitytumėte šią knygą, tikrai neprailgs. Ši knyga sužavės, nuliūdins, galbūt net sukrės. Abejingi neliksit bet kuriuo atveju.
Na, o įdomiausia ir labiausiai sukrečiantis dalykas yra būtent tas, kad autorius mirė praėjus dviem dienom nuo knygos išleidimo Prancūzijoje Tuomet jis neturėjo net penkiasdešimt. Man rodos, filmo gale pasakė ir priežastį, bet dabar niekaip neprisimenu..
