Neįgaliukų mamų kampelis

LAIKAS GYDO VISAS ZAIZDAS. Nezinomybe baugina. kuo anksciau suzinai tuo geriau bent jaau as taip manau, nes man taip buvo. suzinojau apie vaiko negalia kaip jam buvo vos 2 menesiai po rizonanso magnetinio.

O as manau kad tobuleti galima turint bet kokia negalia... psichine negalia dar nereiskia kad tavo vaikas bus kaip darzove... As nesakau, kad toks zmogus prilygs sveikam, taciau jie daug ka suvokia, supranta ir geba... ir tas daug kas, tikrai tikrai daug kas Taip viskas vyksta leciau, galbut maziau uztikrintai, bet vyksta...laikas eina, vaikai auga ir kad ir kokie jie butu - darosi protingesni ir ismoningesni

Tikrai čia skubu paprieštarauti. Ir su psichine negalia žmogučius galima daug ko išmokinti, tik reikia daugiau kantrybės ir švelnumo, pasitikėjimo jais. Neuždaryti tarp keturiu sienų (tai blogiausia) o stengtis atrasti tinkamą užsiėmimą kur jis galėtu save atskleist, kuo daugiau būtu tarp žmonių. Tai labai jiems padeda, suteikia savarankiškumo. Sakau taip nes turiu nemažai draugiukų su įvairiom protinėm ligelėm. Dauguma jų, tikri šaunuoliukai ir savarankiški žmogučiai, tik kaip ir su paralyžium norint pasiekti rezultatų reikia dirbt ir dirbt. Ypatingai nuo pat vaikystės.


Audratum, skaitau apie tavo mažiu ir atrodo apie save. Man lygiai viskas taip pat buvo ankstyvoj vaikystėj. Pamatysi kaip su vaikštyne greitai žengsit pirmuosius žingsnelius, tik neapleiskite mankštelių ir pati pamatysi. O jis išvis dar nekalba ar tik skubėdamas, susijaudines negali nieko pasakyt? Nes man nuo skubejimo, jaudulio, kalbą irgi ankščiau labai kirsdavo. Dabar kai vadovas užlaužė geležinėm mankštomis net kalba jau taisos. Ir greičiau norint ka pasakyt rėtėja kalbos blokas. Net pačiai sunkoka patikėt kas vyksta. Man visad buvo taip kad atsipalaidavus ir kalbėt normaliai galiu ir gana greitai paeiti, o tik kur reik paskubėt, daugiau žmonių, garsų, iškart viska surakina. Nei žingsnio normaliai žengt nei žodžio ištart. Suspazmuoja viska ir nors pasikart. Bet ačiū dievui po truputi tai nyksta. Šiandien mokykloj nė sykio neužspazmavau nors ir kaip skubėjau. Be jokių parankių visur variau, į vežimėlį tik einant į scena teatsisėdau. Nerealiai.

Taip,jus tikrai teisios..gal tiesiog turejau omenyje tai,kad su fizine negalia zmogiukai ne tik kad gali prilygti sveikiems, bet netgi juos ir pranokti, o stai su psichine negalia tai padaryti turbut vargu ar imanoma...

Jokiais budais nesakau,kad viena yra "lengviau" nei kita, viena yra "paprasciau" "maziau skaudu"...Tiesiog...Atrodo kartais noreciau,kad mano maziukas geriau butu aklas ar kurcias, nei autistukas... Matyt dabar tokia mano kancios stadija..

Nesakyk taip... As turiu pusbroliuka autistuka - jis nuostabus vaikas, beja nepatikesite bet jis ir svelnuma moka parodyti ir prieraisuma ir draugyste... Tiesiog jam reikia labai daug laiko, labai daug pasitikejimo, kad jis viena diena priejes apkabintu, paimtu uz rankos... Beja jis labai saunus vaikas, puikiai supranta matematika, gerai skaiciuoja, skaito, puikiai naudojasi kompiuteriu, gal kiek sunkiau su rasymu, bet tai juk smulkmena... Nenusiminkite ir jus turite nuostabu vaika, nepakartojama zmoguti, kuris gal ir neparodo tos begalines meiles kuria noretumet matyti, bet tikrai parodys

Laba vakara

Linkejimai is Danijos ryt bus savaite kaip mes cia.isikurem,susitvarkem viska.pas mus jau tikra ziema Zygimantas Kaledu laukia



Visiskai su jumis nesutinku mano Zygis turi protine negalia kol buvom LT lanke mokykla lavinimo klase yra sestokas.turejo nuostabiausia mokytoja kuri ismokino ji skaityti,rasyti,deklamuoti eilerascius,dainuoti,sokti.galeciau vardint ir vardint ka jis daro ir sugeba daryti.dabar kai isvykom is LT mokomes toliau namu salygom,kol cia ras jam mokykla.tam kad pasiekt dabartini lygi teko daug ka paaukot savo gyvenime,bet manau buvo verta dziaugiuosi kiekviena minute budama su juo kartu ir dekoju D,kad butent Zygis mane daug ko ismokino siame gyvenime:kantrybes,uzsispyrimo,meiles mazyciuose dalykuose kuriu anksciau net nepastebedavau ir nevertindavau

Labai dziaugiuosi del Zygimanto Jis saunus vaikis turetu but Be to labai smalsu paklausti apie tai kaip gyvenimas Danijoje skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje? Kajus patys dirbate? Kur gyvenate? Ar nera sunku svetimoj sali?

Toks ir yra begalo ji myliu

Skiriasi ir netgi labai.pirmiausia del zmoniu bendravimo.visi visada su sypsena pasisveikins nesvarbu,kad nepazysta negirdziu kai einu su Zygiu uz nugaru snabzdejimosi,pirstu rodymu,komentaru kaip LT, kurie uzgauna taip kad poto neatsigaudi dar ilgai.cia mumis laiko zmonemis ir cia mes jauciames reikalingi.vaziuosim ant dienu priduot savo dokumentus gaut cpr nr (asmens kodai) tada ieskos Zygiui mokyklos apie ja jau susizinojom kai buvom atostogu vasara.6 metus vazinejom tik atostogaut pas MB ir mano broliuka,o siemet po visu nemaloniu ivykiu MB pasake:"gana.pakuojates ir vaziuojat pas mane" taip ir atvykom Su Zygimantu ir mano mama visi cia.LT liko tik draugai ir tevelio kapelis.
Dirba tik MB.pas ukininka.as kol kas nedirbu.ateiti ziuresim,mokinsiuos danu kalba tada gal ieskosiuos darbeli,bet kol kas pilnai uztenka MB pajamu.
Gyvenam nuomuojamam vienkiemyje.namas grazioj vietoje.iki didesnio miestelio 3km iki juros 8-9km.ieskojom butent tokios vietos,kad Zygimantui butu gera,nes turiu gamtos vaika apziuri savo uki:kiekviena bite,skruzdele,boruze,paukstuka,sraige.... atvyke iskart paklausiau:"nu kaip tau cia patinka?" sake:"mamyte as laimingas" ir tuo labai dziaugiuosi,nes nerimavau kaip jis priims sita musu apsisprendima atvykti cia gyvent su visam.
Cia viskas ant tiek apgalvota,kad kartais gauni lengva soka pvz su mokykla.klausiu kaip jis susikalbes su vaikais,aukletojom,soc darbuotojais (cia prie vieno neigaliuko jei jis lanko mokykla 3 suaugusieji) juk nemoka danu kalbos,tikriausiai man reiks but su juo kartu? atsake:"nesinervuokit jei nesusikalbesim,mes pasamdysim verteja" nors Zygimantas sneka kai kuriuos zodzius angliskai ismoko ziuredamas Disnejaus kanala per Viasata manau neturetu but problemu bendravime ypac zinant koks jis pas mane komunikabilus nepasakys paims uz rankos ir nuves parodys svarbiausiai,kad labai nori cia eit i mokykla bent kol kas o kaip bus istikruju pagyvensim-pamatysim

Atsiprasau,kad taip isipleciau nemoku trumpai atsakyt

viskas liuks - labai idomu skaityti apie jus Mes naujokai cia.. o kas del reakcijos kitu zmoniu...mes dar mazi, nors jau visko buna... Tikiuosim kazkada nebeliks jokios mano reakcijos, o dabar dar kai tada skauda Bet kaip smagu skaityti apie zmones kurie eina i prieki, taiso gyvenima sau ir savo mazyliui... As kazkaip i uzsieni nedristu, nesu labai didele patriote, bet kazkaip vis kirba mintis - dar pasilik ir cia galima si ta pasiekti ir cia yra nuostabiu zmoniu... Cia mano seima, gimine, artimieji... Nezinau ar galeciau buti kitur ir nejausti nostalgijos, nejausti ilgesio Nors ka gali zinoti kas bus rytoj

Oba, sutinku visu simtu procentu , butent taip ir as mastau......ir ne tik mastau, bet ir jau isitikinau kiek daug Deimante mus ismoke...........zodziais cia neapsakysi, tiesiog supranti kiek daug anksciau tu nepastebedavai, kiek daug nezinojai, poziuris i gyvenima tai jau net nekalbu kaip pasikeite


Nu *****, tu tai saunuole esi, ka as zinau..... labai gerai, kad tu cia musu skyrelyje "gyveni" toks optimizmo pliupsnis


nekalbek sitaip zinok mintys turi tendencija materializuotis, atleisk, kad mokau
Suprantu, kad cia tiesiog tokios susitaikymo stadijos eina, oooojjjjj kokiu tik as neisgyvenau kol pradejau visai kitaip mastyti


Sveika sveika uzsieniete *****, zinok as tau baltai pavydziu

Laba ryta



Kol Zygis buvo mazas buvo lengviau,nesimatydavo taip ryskiai jo negalia isskyrus akinukus (nesiot pradejo nuo 1m) visi zmones stebejo kaip 7 pasaulio stebukla,bobulytes isvis garsiai komentuodavo ir pirstais rode,vaikai apibegdavo rata,kad dar karta pamatyt ispradziu nervindavo poto jau net juokas eme,o veliau isvis nekreipiau demesio kaip sakau per 15m metu uzsiauginau stora krokodilo oda ir nustojau kreipt demesi.jei to nepadaryciau kenkciau tik sau,nes Zygis i tokius dalykus isvis nekreipia demesio
As dvejojau 6metus.seniai kviete MB pas save,bet as vis:" bus geriau ir cia..." bet deja kaip blogyn taip blogyn,o paskutinis lasas turbut buvo tada kai siais metais NDNT nedave man Zygiui prieziuros va tada buvo sokas.socialinis dave,bet nueme transporto islaidu kompensacija.tada nusprendem isvaziuot ten kur nereikia nuejus pas gydytojus irodineti,kad tavo vaikas neigalus.
O kas del Lietuvos ji visa isliks mano sirdi,bet tik kaip salis su nuostabia gamta,paprociai juk ten mano saknys kol kas jokio liudesio,jokios nuostalgijos nejauciam,bet ir negaletumem tik savaite mes cia.o gal kad visi artimieji cia kartu.atostogaudami 3men vasara,verkdavom kai reikedavo jau vaziuot namo.tiesiog isvaziavom pagrinde del Zygio ateities LT jos nemaciau visiskai ypac kai perejo i kita mokykla,per metus pasijaute,kad nekylam i virsu,o leidziames i apacia.va pirma mokytoja buvo nuostabus zmogus per 4m kol mokesi pradinej ji tiek su Zygiu pasieke,kad netikejau kad jis skaitys,rasys,naudosis kompu.busiu jai dekinga visa gyvenima



Sutinku su kiekvienu tavo zodziu

Nepavydek juk kiekviena stengiames,kad vaikui butu kuo geriau

Labutis
Ramunka, sveika apsireiškus , džiaugiuosi kad tau ir Žygučiui ten gerai. Pamatysi, vaikas ir mokykloj neprapuls, ras draugų, pramoks kalbą. Juolab kad jam ten patinka. Linkėjimai jam didžiausi
Ernestyte, pas tave gal varikliukas kur užpakaly pajungtas, visur spėji, atrodai fantastiškai . Nu visa į mano Augustę, ta ir veiklos pilna, vos spėja visur. Dar negryžo iš kaimo, o jau mane siuntinėja: nulėk į dailę, pasakyk kad aš atvažiuoju, kad manęs lauktų, pasakyk tėčiui, kad eglutę aš puošiu ir pan
Evel1, a dar gyva? Kaip kelionės? Greit viską pasakoji, laukiam čia mes tavęs nekantriai.