Laba,
parsiradom savaitgaliui, parsivežiau baisų kosulį, gerai, kad Rokas mano šaunuolis sveikas vis dar.
QUOTE(joolita @ 2010 11 22, 11:06)
sveikute,
ir kaip jums ten sekasi sanatorijoj? ar nera salta? girdejau ,jog sauluteje reikia po 3lt i diena uz kiekviena elektros prietaisa moketi. ar tai tiesa?
nu kad nelabai tiesa. Aš sakiau, kad turiu 2 prietaisus, tai parai 2lt.
Mes pirmam aukšte, tai vėsoka, antram tai šilčiau kur kas. masažuose tai labai šilta, nes masažistė šildosi papildomai, purve šilta, karšti įvyniojimai tai ir taip karšti
Nu dėl šalčio tikrai nematau problemų.
Gal ruošiatės su Miglute į Saulutę? Mum dar kita savaitė visa ten
Ramunka, taigi vos nepamiršau, sveikinam pagaliau išsipildžius norams išvykti
Smagu, kad ir Žygis ir tu jaučiatės ten geriau. Aplinkos pakeitimas daug priduoda
Vakar kalbėjau su viena mamyte - jaunutė, išsigandus, žiūri su ašarom į tą savo vaikelį - tokį mielą, fainą, ir man jos taip gaila buvo
Taip norėjosi pasakyt ką nors gero, bet galvoj sukosi mintys tik apie tai, kad jos laukia nelengvas kelias, laukimas, ašaros, juodas darbas su vaiku, o gyventi teks išmokt su šituo, niekur nedingsi, negali pakeist. Iš tikro, kokia sunki padėtis - tu nieko negali padaryt, lyg būtum be rankų. Bet gi visos tai kažkaip išgyvena, pralaukia...
Perskaičiau ką prirašėt, čia naujai prisijungę mergaitės, neleiskit blogom mintims užvaldyti jus, negalvokit, kokį darbą jūsų vaikas galės dirbt, kaip jis gyvens užaugęs, geriau žiūrėkit čia ir dabar, ką šiandien galit padaryt dėl savo vaiko. Mano vaiko paralyžius tikrai nėra sunkus palyginus su kitų mergaičių vaikučių, bet aš žinau, kad mano vaikas nėra toks kaip visi, jis kitoks, ir jis bus kitoks, tik išmoks gyventi su savo liga. Dabar jam tuoj 4m., smagu girdėti, kad ir gydytojai pastebi, kad buvo daug dirbta su vaiku, kad neužleista viskas. Ir ne mano vienos, aš čia ne kažkoks stebuklas, tiesiog dabar daug teko bendrauti su panašaus likimo mamomis, daugumai jų gydytojai sakė - tavo vaikas niekada nedarys to, ano ir kito, bet jie daro. Nežinau, ar parašiau, ką norėjau taip, kad suprastumėt teisingai, bet yra milijonai pavyzdžių, kad gydytojai klydo, jie ne dievai. Duokit savo vaikučiams ką galit, kiek pajėgiat, duokit jies laimingą vaikystę, mažiau galvojant, kokie mes nelaimingi ir neplanuokit tiek daug metų į priekį. Žinau, kad sunku, bet kito pasirinkimo mes neturim.
Nu va, pamokslas baigtas, einu garint savo kosulio ir miegot, ryt varau į Kauną lašintis vaistų, tada namo, mano MB gimtadienis sekmadienį vėl grįžtam į Saulutę ir vėl gyvenimas juda sava vaga
MMMMMM,, gal kuri norit pasiimt mano kosulį, nu jau negaliu, net šonus skauda nuo kosėjimo
o Mikulenaites zodziai tai standartiniai visiems 
