Aš tai irgi sakyčiau - žiūrint koks tas invalidas. Būna žmonių, kurie yra tikrai neįgalūs, buitiškai ne viską gali, pvz. vežimėlyje, arba aklieji, tarkim. O būna, kad tas invalidumas buity nelabai ką reiškia, pvz. viena ausim kurčias, ar kad ir tas - be kojos... Žinojau žmogelį be kojos, jis jau buvo visai be kojos, nėjo net protezo uždėt. Bet sportiškas vyras. Tai jis su savo ramentais ir vairavo, ir dirbo normalų darbą ir normaliai uždirbo, ir padėdavo tūlai babanei terbas susinešt, ir su diedais alų gerdavo, ir hanteliukų pakilnot su chiebra nepabrokydavo, ir maudytis važiuodavo... Važiavo kažkada į ekskursiją su darbovietės bobom - tai babanės trakiny į antrą aukštą miegot neužsikabaroja, o vadinamas invalidas be kojos - liuosiai, štai jums pirmas aukštas, mielosios damos

Tai jei tas invalidas toks, tada skirtumo nuo neinvalido jokio. Na, negali šokt balete, o kam to reikia?
Bet šiaip daug invalidų būna kartu ir "dvasiniai" invalidai, ta prasme, jie jaučiasi nuskriausti, turi kompleksą dėl savo invalidumo - tada geriau su jais nesusidėt. nes visada liksi kalta, kad tu sveika, o jis toks. Kad drįsti griežtesnį žodį pasakyt, kažko pareikalaut, jis juk nuskriaustas, jis "toks". Jis negali darbo ieškot, dirbt, kas jį ims, jis "toks". Jis negali nieko daryt, kaipgi, juk jis "toks", tu turi viską daryt, nes tu ne "tokia", tu sveika. Piktas bus dėl savo negalios, pavydus labai, tipo, tu gali jį visada iškeist į sveiką... Neverta...