Išsiliejimo skyrelis 2

Noriu pasislėpti po antklode ir taip gulėti kiaurus metus. O gal ir du.
Labai noriu palikti LT.
O tiesą pasakius nieko nebenoriu. Nors bėda ir nėra mano, o graužia žiauriai.

na, as nepriestarauciau jei dabar man pvz sirdis sustotu ar masina uzmustu, tik padekociau, nes mano lb nuobodus gyvenimas.
Papildyta:



mano gal kitokia beda, bet as sakau gyvenu tik del to kad mane pagimde ir egzistuoju tik kad negaliu pakelti prie save rankos.
o kas tau nutiko?

Artimiausias pasaulyje žmogus turi bėdų ir aš labai pergyvenu. Taip labai, kad aš nieko nenoriu daryti. Net nosies iš namų iškišti.
Dar erzina tėtis mane su savo kalbomis, nors prašau, kad nustotų matyt jam tai nė motais.
Nėra viskas taip blogai, bet kartais užeina, kad norisi pasislėpti ir kad tas laikas kuo greičiau praeitų.

Ir nekelk prieš save rankos. Visos bėdos praeina, ankščiau ar vėliau, bet praeina

Šiandien žmogus kuriam prisipažinau, kad nesu abejinga ir noriu su juo draugaut pasakė, kad aš kalta, kad jis blogai jaučiasi, kad jam depresija. Nejagi ir aš jam patikau Bet kodėl tada jis mane atstūmė Paskubėjau parodydama jam savo jausmus, reikėjo tenkintis tik paprasta draugyste. O dabar negaliu jo net matyti

Gal yra kokių priežasčių, dėl kurių judu negalėtumėte būti pora, ar jos jums trukdytų ir jis jau dabar jas mato, nors ir pats tikriausiai yra neabejingas...? Kitaip vyriškoj lytis abejoju ar ką užsimintų apie manau tariamą depresavimą.

Mylejau zmogu nuosirdziai, nors jis vissiskas vargsas, neturi nieko, o ir alga bankam atiduoda, dariau del jo viska, kad tik geriau butu, padejau ir pinigais ir moraliskai, na zodziu juk nieko negaila mylimam.Netgi vaika pries savo valia pagimdziau, nes jis labai norejo. Islaikiau uz savo pinigus, jis neturejo nei lito, neturejo net darbo, apie skolas tai patyliu, ir dar jam padejau. Tuomet susirado nebloga darba ir staiga jis kazkaip pasikeite, pradejo vengti kalbeti, vengti matytis, nes gyvenam atskirai, mano sirdi sukirbo abejones, prasiau, maldavau pasakyti tiesa, bet jis tylejo. Vis minejo bendradarbiu vardus, kaip jiems ten linksma, kol susirgau pogimdyvine depresija is skausmo, prasidejo valgymo sutrikimai, svoris nukrito iki kritinio ligio, kai jauciausi, kad luztu per puse. Stengiausi kovoti nepasiduoti, kovojau su uzklupusiom negandom, o jis vis tylejo tarsi nepajudinama uola, dangstesi darbu ir bet kuo, kad jam sunku. Pasake, kad galiu tik pati sau padeti. Sededavau pries maisto lekste ir verkdavau, nes negalejau nuryti nei kasnio.
Prasiau kalbetis su manim, bet jis tik sms, jai ka noredavo pasakyt, net nepaskambindavo. o paskambinus man, jis tik tyledavo, arba issisukinedavo.
Kol viena diena, parase sms, TU SAKAI, KAD MANE MYLI, BET AS TAU TO PATIES PASAKYTI NEGALIU. SIUO METU MYLIU TIK VAIKA. Va cia ir luzo kazkas manyje, nebeatrasiau. Tuomet apkaltino mane, kad as kalta kad jis nemyli manes, ir kad tai atsitiko ne dabar o anksciau.
JAm buvo ne motais mano skausmas, jis tiesiog stebejo ir tylejo.
Kaip papuoliau i spastus, nezinau, tiesiog isimylejau, o sis vyras sutrype , negerbe jausmu, kas jis per zmogus
kai jam reikejo pagalbos, as begdavau, pamirsdama, kad negaliu. Jau atleidau sau uz tai, nes buvau nuosirdi, nes gyvenau sirdim.
Bet ismintis sako, kad SIULOMA PREKE PIGI

Nesigailiu nieko, kalta tik tuo kad mylejau, bet luzis ivyko ir dabar atsitiesiau, atsistojau ir eisiu pirmyn, be baimes, skausma palikusi preiti, galvodama apie, tai kokia reiksminga pamoka gavau is gyvenimo , nebesidairysiu atgal, ziuresiu tik i prieki, su laiku skausmas atlegs ir vel dziaugsiuos gyvenimu, tiesio reikia truputi laiko

Moterys nepapulkit i tokius spastus. MAn labai gaila tu ,kurios buvo pries mane, ir tu kurios bus po manes, Manau, kad daugelis jo buvusiu lankosi sitame forume ir lieja cia sirdi, bet patikekit jam ne motais. tiesiog jo sirdis kieta. Tevai patikekit irgi tokie pat kietasirdziai, taip kad obuolys nuo obels netoli rieda.

Na, mano diedas ne tas pats , bet situacija beveik identiška...
Manyčiau, tokių "vyrų" yra tikrai ne vienas, tai - tam tikra kategorija vyryškos lyties atstovų, kurie neturi atsakomybės jausmo, kurie yra silpni ir nepasitikintys savimi, todėl išnaudoja kitus (šiuo atveju moteris), kurie jaučiasi nepilnaverčiai, todėl žemina silpnesnius...

kad pas mane per daug sunkios bedos, sunku prisitaikyti prie gyvenimo.

Priežastys man atrodo kvailos. Neseniai mane paliko žmona, nenoriu, kad kaime pletkintų, kad aš senai turiu meilužę. Na ir ką pasakys mano ir tavo vaikai.
O depresija jam manau iš tiesų. Labai pasikeitęs, lyg kitas žmogus.Atrodo susipainiojo savo jausmuose

A, supratau, negalvojau, kad kažkas su kitom šeimom susiję. O dabar ir visai nenori jis matytis? Ignoruoja?

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.