Išsiliejimo skyrelis 3

Žinot.. jauskitės tiesiog gerą darbą padariusi, ma ji biesai tuos 7 litus nuostolio. Gal ištikro moteris neturi kuo vaikus aprengti ir ne visada taip lengva prisipažinti, kad nėra už ką

Sveikos,norėčiau pasiguosti ir aš ,daug perskaičiau istorijų ir pamačiau,kad ne man vienai sunku,bendru mąstu paėmus,kam sunkiau,kam lengviau,bet kiekvienam sava bėda didžiausia ir yra svarbi...
Man 26m. turiu du vaikučius,gera vyra,bet...jaučiuos nelaiminga,ypač paskutiniais metais...Gyvenom didmiesty,kūrėm šeimą,buitį,kaip ir daugelis iš mūsų norėjom ir norim GYVENT,o ne tik egzistuoti...dėja taip susiklostė,kad iš miesto teko "bėkt",nei darbu(kur ruošėmės keltis,vyras gavo gera darba),nuomojamas butas,o taip norėjosi kažko savo...uošviai įkalbinėjo keltis į jų miestą...daug galvojom,ypač man buvo labai sunku...verkiau...palikt tevus,seserį,draugus ir keltis ten kur nieko nepažysti,visi svetimi ir dar į uošviją...suprantu,kad žmonės į užsienius išvyksta palikdami šeimas, o čia tik 150km.,bet man tai buvo smūgis...pradžioj nuomavomes butą,bet bute niekada nenorėjau gyvent...radom neblogą namą už "įkandamą" paskolinę kainą...nusipirkom,tas namas,kur dabar gyvenam yra 10km. nuo miesto,tai nedideliam miestely...dabar auginu sūnų,sėdžiu namie:buitis,ta pati rutina,kuri vyksta,vos ne minutes tikslumu,jau atsikėlus ryte žinau,ką darysiu ir taip jau kelinti metai(iki tol auginau dykryte)...pagrindinis bendravimas su tevais telefonu,internetu su draugem,bet tai ne tas pats...o čia uošvienė su savo pričindalais,mėgstanti pavadovaut ir kištis kur nereik...aš esu iš tų ramių,nutylinčių žmonių,nenoriu eikvot energijos ginčam...dėja visi nutylėjimai labai atsiliepė sveikatai...čia gyvenam jau du metus, ir jau baigiu nušokt nuo proto,nepatinka man tas namas,nepatinka tas miestelis,negaliu pakęst tų žmonių,nors jie man nieko blogo nepadarė,su niekuom nenoriu bendraut,nes man čia aplamai nepatinka...kaip ir daugeliui trūksta pinigų net svarbiausiom prekėm,o ką kalbėt apie pramogas,prasiblaškymą...beveik kiekvieną dieną piktą,viskas erzina...ir apskritai,kas liečia persikraustymą,jaučiuos pametus kelią dėl takelio,gryžt būtų sunku,pačios žinot,kokia padėtis Lietuvoj...o dar per tą laiką tėvai išsiskyrė,niekada nebuvo geri jų tarpusavio santykiai,bet matyt mane palietė daugiau nei atrodė,tėtis turi draugę,su kuria supažindino,nežinojau,kaip dėl to elgtis,o ir jis pats kažkoks pasikeites,paskutiniu metu kaip matėmės labai šaltai bendravo,mažai kalbėjom,nebeatvažiuoja,į dideles draugystes su jo drauge nesileidau,dabar užplūdę labai prieštaringi jausmai...aplamai jaučiuos gilioj duobėj iš kurios negaliu išlipt...ačiū,kurios turėjot kantrybės tiek skaityt ,bet šiektiek palengvėjo...

Laikykis. Visiems gyvenime būna sunku, bet džiaukis bent tiek, kad esi Lietuvoje. Aš pavyzdžiui vasaros gale išvažiuoju už Atlanto vandenyno, kur visiškai nieko nepažįstu.. Kita kalba... Ir aplamai viskas visiškai kitaip.. tai pat egzai ant nosies, ir dabar ant stalo guli didžiausia knygų krūva, pažvelgus į ją iš kart apima depresija.. Jūsų vietoje - džiaugčiausi, kad turiu vyrą, vaikus... O aš nieko neturiu apart vaikino kurį ir tai reikės palikti... nežinau kaip aš ištversiu be jo. Nu va.. Jau pradėjau apie save kalbėti, bet Jums galiu tik patarti tiek - reikia džiaugtis tuo ką turi.. Nes kiti neturi išviso nieko. Sėkmės.

susipazinau su tokiu vienu vaikinu, tiesiog idealus, toks apie koki svajojau visa gyvenima, bet.... jauciuosi jam per prasta, neverta tokio per geras jis tokiai nevykelei kaip as taigi.....

Visas savaitgalis buvo beviltiškas. Susipykau su vyru ( buvo už ką, gryžo iš neaišku kur, bele kokiu laiku ir bele kokiam stovyje), nesikalbu dvi dienos.
Šiandien autoplovykloje vienas chamas atvažiavo ir užlindo, nors aš jam sakiau, kad aš anksčiau laukiu. O buvo dvi mašinos eilėje, ašistojau trečia, bet teko paitraukti truputį į šoną, nes atvažiavo žmogus piltis dujų, oaš buvau užtvėrus privažiavimą. Vos tik paitraukiau , viena mašina įvažiavo į plovyklą, o aš tuo metu negalėjau pavažiuoti arčiau, nes tas žmogus dar dujas pylėsi. Tai va- tas chamas naglu snukiu atvažiavo ir užlindo man prieš nosį. Aš jam sakiau , kad laukiu , galiu čekio laiką parodyti, o jam nė motais, pasiuntė mane toli ir įvažiavo į plovyklą. Nu negaliu chamų chamas, ir iš kur tokių diedų atsiranda...
Papildyta:

O kodėl tu manai, kad esi per prasta jam? Čia tik tavo nuomonė. Iš kur tokia žema savivertė? Spėju, esu visai jaunutė.

mergyt, daugiau pasitikėjimo savimi kuo tu prastesnė už kitas? kodėl taip savęs nevertini? Nematyk savyje vien minusu, ieškok kuo daugiau pliusų, o tuos minusiukus maskuok, kaip kokius nepageidaujamus spuogelius ant veido
Nesijausk nevykėle, nes tikrai tokia nesi

Niekada taip negalvok, esi verta tokio ir net geresnio

Ačiū labai... labai savimi nepasitikiu, depresuoju ir menkavertiškumas didelis. Manau jau vien tai gali atbaidyti žmogų. kas gali žiūrėt į tokią, kai aplink tiek daug puikių ir linksmų ir daug gražesnių ir nuostabesnių merginų.
Nežinau ar man toliau stengtis su juo bendrauti ar nesistengti, nes vos tik mėginu bendraut tai iškart puola visokios mintys tokios kaip - ką tu tikiesi, kad toks vyras į tave žiūrės, nusileisk ant žemės!

TIK JAU NEREIKIA, NIEKADA SAVES NUKAINUOTI
jeigu tu jam patinki,vadinasi turi kazka del ko jam patinki,ir beje ne visada tie svajoniu vaikinai iesko top modeliu,kartais jiems paprastos ir neprastos mergeles daug labiau patinka..nu bet ci amano nuomone
Papildyta:
enora,laikykites
visiems siuo metu lietuvoje nelengva,pastovus pinigu skaiciavimas jau ir tai veda is proto,o kai sedi namuose tarp keturiu sienu tai dar labiau viska paastrina...viskas bus gerai,bandykite kalbetis su vyru ir pasipasakoti savo jausmus..jus savo gyvenimo kelve,jei reikia permainu darykite kazka

Nekvailiok kiek Tau metų? Gal būt dar esi labai jauna ir dėl to tokios mintys lenda, gal būt, tai pirmas vaikinas, kuris TAIP LABAI patinka nelygink savęs su kitom, yra visokių merginų, bet jei būtent Tu patraukei jo dėmesį, matyt kažką tokio turi, kas jam patinka

Nepyk,bet ar baigsi eiti per visas temas ir verklenti istisai,gal pagaliau kazka keisi?Gal drauga,kuris tau tiek skausmo sukelia ir nieko gero is jusu santykiu nera,gal savo mastyma ir dar daug ka galetum pakeisti,nes nuolatiniai skundinimaisi, mieloji,nieko nepakeis,reikia imtis veiksmu .

Man biški virš 20, ne pirmas, bet esmė tame, kad visad draugavau su vaikinais kurie mane skriaudė ir šaipės o šitas kitoks, jis geras.... bet vat aš tokio gero verta nesijaučiu.