Išsiliejimo skyrelis 3

Noriu nustot ėst vakarais ir nerėkaut ant artimųjų,kai man blogai.

Ir dar -aš taip noriu teisių, o visas procesas toks lėtas ir dar tiek visokių egzų, planų ir visko susidėję, kad kartais atrodo,jog smegenys tiesiog kunkuliuoja.

kaip galima draugaut su vaikinu, kuris iš tavęs šaiposi? jau po pirmo rimtesnio pasipaišymo būčiau jį metus už borto. nejau negerbi savęs? Tie vaikinai, kurie su Tavimi taip elgėsi, jie nebuvo verti Tavęs, o štai šio Tu verta tikrai nesijausk beviltiška, mylėk save tokią kokia esi ir kiti Tave mylės žinok savo kainą, nesileisk skriaudžiama ar apgaudinėjama, tai tikrai ne į gerą jei Tu patinki šiam vaikinui ir jis patinka Tau, tai tik džiaukis tuo !!!

Jeigu mes leidziames,kad is musu saipytusi,tai ir saipysis,jeigu saves nemylim,tai kaip kiti myles,jeigu negerbiam saves,tai kaip kiti mus gali gerbti?Reikia pradeti save myleti ir neleisti,kad kiti elgtusi,taip ,kaip mums nepatinka.

ne tu viena tokia as irgi tokia jauciuosi nu lyg ir nesu as baisi... charakteriu ne angelas, turiu ragus... bet..... atrodo ir bendrauti moku...... kartais pagalvoju gal as per daug isranki esu?

ir is vis... labai nemegstu rudens, ziemos.... kaip metu laikai jie man grazus ir visa kita... bet is kitos puses taip norisi silumos is mylimo zmogaus... bet jo nera... nusibodo jau sedeti namie, norisi kur nors iseiti... o visos drauges turi antras puses turejau viena drauge, su kuria galejau nueiti i kluba, bet ir ta susirado bachura ir dabar visur su juo
kaip susirasti drauges? bandau ir cia ziureti temas, bet kad dauguma jau su vaikais, su vyrais... tai joms tiesiog reikia draugiu kur pasedeti kavos atsigerti, pasivaiksciuoti... o man reikia drauges, su kuria galeciau kur vakare nuvaziuosi, pasitusinti...

o as is viso niekad neturejau vaikino, buvo tokiu kurie kabino, bet juos atbaidydavau savo nedrasa, pasimesdavau, visa net drebedavau, o dabar isvis niekas i mane neziuri, daug laiko leidziu arba viena arba tik tarp merginu, na buna paskaitu, kur daug vaikinu bet irgi i mane niekas neziuri, nes esu pilka slyksti demele ant pasaulio, kuriai manau nebuvo skirta dziaugtis gyvenimu.
Papildyta:



o kaip keistis i gerai, jei pvz as, noriu buti stipri vidumi, sakau siandien taip ir bus, bet kai nueinu nuleidziu rankas ir pasimetu?

As noriu sugebet nevalgyt vakare ir numesti svorio.. Taip stengiuos laikausi ir sasht,prisivalgau..Noriu atostogu kuriu neturejau 3 metus,noriu pamatyti mama,noriu i LT,ir baigti mokslus kad susirast gerai apmokama darba,reikia teisiu..;/ as viska bandau deliotis ant lapo pagal prioritetus,bet mano galvoje tiek minciu,kad as jas pametu,jos susimaiso viena su kita ir as ju nebepagaunu..noru daug, o darbu,tik planuose,jauciuos kaip ziople nevykele

na tada viskas suprantama kodel dabar naujaja simpatija nepasitiki,patarciau tau ji pirma pazinti kaip drauga o poto galvot apie rimtesnius santykius svarbiausia uzduotis tau,igauti savimi pasitikejima,jei leidzia finansai nueik i kokia kad ir kirpykla pasidaryk nauja sukuosena kitokia nei iprastai,pakeis aprangos stiliu ir pamilk save tokia kokia esi,nes kiekviena esam unikasli savaip
jei nori pasikalbeti parasyk man AŽ,nes neseku sios temos

Pritariu,nauja sukuosena,argi netgi naujas rankinukas ar bateliai pakelia nuotaika ir sutekia savimi pasitikejimo,o geriausias nuotaikos pakelejas yra tada kai is svetimo vyro susilauki kad ir menko komplimento,nes mano vyras akzkaip pamirso man sakyti komplimentus..ir kartais ju truksta ir del to nukabinu nosi,atrodo stengesi,bet tavo mylimas vyras net nepastebi to

siandiena man pasidare laabai baisu..kazkada jau turejau si jausma, bet kazkaip prisimirso.pasijutau bejege, pamaciau, kiek abejingu zmoniu. ir jei kas atsitiks, ar ities tau kas pagalbos ranka.

toki jausma turejau jau seniau, kai vakarop eidami su vyru naujamiesciu is sveciu (birzeli, apie 19ta valanda, netoli mindaugo maximos, pamatem is toli, kad keli vaikezai(na gal 2o meciai) bando apiplesti moteri mazdaug 4oties...vienas jai trenke, kitas trauke uz rankines. ji pradejo rekti, tada kitas dave jai dar karta.maciau kaip pasipyle kraujas is noses, ar lupos. vyras susuko.mes buvome tolokai, bet jie vis gi issigando....vyras aukstas, jis pradejo begti link ju, as ispaskos, jie nubego kartu su rankine.

gatveje buvo dar zmoniu, vyru, kurie buvo daug arciau...bet visi ejo, nuleisdami akys.

po to ivykio daznai galvuojau, kas bus, jei man taip butu...ar kas nors pagelbetu?

bijojau vakarais eiti is namu...galvuojau, kad dauguma abejingi.poto uzsimirso viskas.

o siandiena ejau i poliklinika su vaiku.vel dar istoli pamaciau, kad salia pakankamai judrios gatves, kur daug masinu vaziuoja, kur vaiksto zmones guli vyras.is pradziu pamaniau, gal girtas.bet kuo arciau, tuo labiau matesi, kad jis dar nesenas, normaliai atrodo, laikosi uz galvos..gal nukrito, gal kas dave per galva...bet zmones ejo abejingi.niekas net neissitrauke telefono paskambinti. pati pabijojau prieiti, bijau tiesiog.bet supratau, kad skambinti i greitaja tikrai niekas neskambins. issikvieciau greitaja, net palaukiau kokiu 1omin, vaikas pradejo klykti, nubegau, nes velavau jau i poliklinika. bet vel tas jausmas, kaip seniau...o kas, jei man taip butu...ar mano teciui, broliui...ir nieko nebutu salia..taip ir guletu...man dabar taip baisu. o jei vaikui...negi tikrai visi tokie abejingi...

Sveikos

Net nezinau nuo ko pradeti...Jauciuosi issisunkusi visiskai. pries 3 savaites issiskyriau su vyru su juo pragyvenome 11 metu. Pakeiciau gyvenama vieta, gyventi turiu kur, bet kartais taip sunku, kazko truksta, liudna man buna, bet tikrai nezadu ir kolkas nenoriu gryzti pas buvusi...Atrodo viskas idealu, turiu viska, bet kartu ir nieko.Mokausi gyventi viena...labai sunku man kartais, kaip cia viena mama rase ateinu namo ir griunu ant sofkutes...bet ne nuo nuovargio, nes neturiu nuo ko pavargti, mano darbas nera fizinis.Rankos nekyla kazka keisti, kazka daryti, neturiu ikvepimo. Mane supa nemazai draugiu, bet visos jos yra istekejusios, vakare jos glaudziasi prie vyro sono, o as tik prie kates.Vaikui nenoriu parodyti kad depresuoju, bandau islikti stipri. (kieta mama) ...Jauciuosi kartais vienisa, maza to susizavejau vienu vyru, kuris net neitaria. Man atrodo as kartais noreciau prisiglaust, pakalbet, bet nera su kuo. Turbut noriu supratimo, net nezinau, palaikymo...arba as pati nezinau ko noriu.
Gal kas nors supras ka cia prirasiau

aha,suprantu tave ir si jausma...
kazkada buvau sveciuose pas sese Klaipedoje,prie miesto centre esancios Norfos,nusprendeme nueiti nusipirkti kazko skanaus buvo apie 12val.dienos...iseidamos is parduotuves pastebejome kraujo klane prie automobilio kniuspcia gulininti vyra su darbine apranga,tokia daznai nesioja statybininkai ar kazkas panasaus..is pradziu pamaneme kad girtas,bet kai is po jo pilvo stuksojo kraujo klanas,supratome kad tai tikrai ne...sese priejo jis nejudejo ir nekalbejo...paskambinom i greitaja,greitoji pirmiausiai paklause ar jis ne bomzas,paskui klausinejo,kas jam nutike ir pan.mes buvome pasimetuios,ka mes galime pasakyt apie jo bukle...galiausiai,visdelto sake,iskvies greitaja...mazylis pradejo verkti vezimuke ir isgirdusios kai greitoji privaziavo prie sio zmogaus nuejome namo,kas keisciausiai,kad aplink praejo simtai zmoniu,nes vasara ir gatve pagrindine ir niekam kazkaip neuzkliubo pargriuves ant zemes zmogus...labai negeras jausmas apeme,o tikrai jeigu as pargriuciau,niekas ir neprieitu...juk maza kas gali nutikti

Suprantu Jus bent jau taip manau. Neturiu nei vaikų, nei vyro, tik vaikiną, bet ir jis kitam mieste vakarais, kai grįžti namo, taip norisi su kuo nors pasėdėti prie puodelio arbatos, pasišnekučiuoti, o atsigulus į lovą prie kažko prisiglausti, bet nėra prie ko. labai trūksta artimo ir mylimo žmogaus šalia kad bent katė ar šuo būtų namuose, bet ir tokių neauginu žinoma, visada galima pasikviesti į svečius draugę tos arbatos išgerti, bet norisi vyriškos kompanijos, o ir šiaip, draugės ne visada gali kartais su vyrais nebūna gerai, bet pasirodo, kad ir be jų ne ką geriau