Laumiux-pasakysiu tau tiesiai šviesiai-šūds tas tavo įrašas "nepilna šeima".Ne įrašai ar jų nebuvimas daro mus nelaimingais ar laimingais-daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių.Jokių nevykėlių temų nereikia...buvo čia viena panaši temelė prieš kelis metus,visos patarinėjo panašia kryptim-paskui autorė sugrįžo po tų kelerių metų(tarp kitko,panašaus būdo,kaip tu)-pasakė tik tiek-kol pats nesubręsti kirčiui-nieko nebus.Bet nukirtau-džiaugiuosi,atsigavau,pražydau.Ir gailiuos ,kad nepadariau to anksčiau.
Aišku,kiekvienam-savo.Laikykis.
Reikia saviitaigos tokiu atveju. Atsisesti ar atsigulti ramiai vienai ir paciai su savimi atvirai pakalbeti. Suprasti (ne tik sau kartoti, bet isisamoninti), kad viskas praeina, praeis ir tai; zmones ir sunkesnius laikus (bada, mara, genocida; ar ne juokingai siame kontekste atrodo tavo beda?) yra isgyvene. Paklaust saves: "ar as mazochiste, kad pati save kankinciau del kazkokio s*dziaus?", "gal tegu jis paima ir uzsipypina i analine anga su tuo butu, jei nesugeba susirasti kitos gyvenamosios vietos?, o as galiu susirast kur gyvent ir be jo tikrai neprapulsiu!; neprapuoliau iki susipazinau su juo, neprapulsiu ir ji palikusi", "negi as verta tik tokio vyro?" ir "ar tokio gyvenimo as noriu?", "ar tai yra tas seimos pavyzdys, kuri as noriu parodyti ir perduoti savo dukrai?".
o tiketis, kad vyrai keiciasi yra mazu maziausiai naivu... jie nesikeicia! bent jau ne i ta puse, i kuria mes noretume juos pakeisti.
Kuo anksciau imsiesi ryztingu priemoniu, tuo tau paciai bus geriau. atsiprasau uz grubu issireiskima, bet kiekviena tavo delsiama diena "krenta tavo prekine verte rinkoje", kas mazina tavo sansus susirasti gera vyra, su kuriuo sukursi savo svajoniu seima (jei ne svajoniu, tai bent jau ne tokia, kokia turi dabar).
Sunku bus koki pusmeti maksimum (kokius 3 men. labai sunku, veliau vis lengviau, kol nebejausi jam nieko, jis bus tik tavo vaiko tevas), o veliau galvosi "kokion tamsion skylen buvo sukista mano galva, kad jo nepalikau anksciau?"
Susitvarkyk pati su savimi, buk pati sau atvira, nustok saves gailetis ir gaileti jo.
o tiketis, kad vyrai keiciasi yra mazu maziausiai naivu... jie nesikeicia! bent jau ne i ta puse, i kuria mes noretume juos pakeisti.
Kuo anksciau imsiesi ryztingu priemoniu, tuo tau paciai bus geriau. atsiprasau uz grubu issireiskima, bet kiekviena tavo delsiama diena "krenta tavo prekine verte rinkoje", kas mazina tavo sansus susirasti gera vyra, su kuriuo sukursi savo svajoniu seima (jei ne svajoniu, tai bent jau ne tokia, kokia turi dabar).
Sunku bus koki pusmeti maksimum (kokius 3 men. labai sunku, veliau vis lengviau, kol nebejausi jam nieko, jis bus tik tavo vaiko tevas), o veliau galvosi "kokion tamsion skylen buvo sukista mano galva, kad jo nepalikau anksciau?"
Susitvarkyk pati su savimi, buk pati sau atvira, nustok saves gailetis ir gaileti jo.
QUOTE(Bernsteine @ 2011 02 24, 09:33)
Laumiux, paskaiciau ir as, ir man susidare ispudis, kad ta knyga butent jums
Beja ir mano mamai. skirtumas tik tas, kad mano mamai tuoj 60 ir ji iki siol neisiskyre. Grazaus gyvenimo taip ir nemate, ir dabar gyvena svarstymais 'kas butu jei butu'. Tikrai nelinkiu tokio gyvenimo jums. QUOTE(kristyyynyte @ 2011 02 24, 13:31)
laumiux labiausiai bijo nepilnos seimos statuso , bijo ,kad jos vaikas augs nepilnoje seimoje , ji galvoja ,kad tai kazkaip atsilieps vaikui psichologiskai.
Man irgi taip pasirode. Na koks skirtumas pilna ar nepilna seima? Va, turite anspauda pase - ir ka tai keicia, jusu vyro jausmus jums? Nei velnio. Vaikui reikia abieju tevu, tas tiesa, bet labiausiai uz viska jam reikia laimingu tevu. O budama su juo, manau pati suprantate, laimes neberasit
Auginate maza mergyte, kuri ima pavyzdi is mamos. Kaip jus leidziate su savimi elgtis kitiems vyrams, taoki pavyzdi jai ir rodote. Ar norite, kad uzaugusi mergyte susirastu toki vyra...? Kad jis su ja taip elgtusi o jai tai atrodytu 'norma'?
Pamastykite apie tai. ir pagalvokite ar tikrai tas oficialus siemos statusas tiek jau svarbus. Juk jus tik ieskote pateisinimu savo neryztingumui
Aš išsiskyrus, o dabar su draugu auginam bendrą dukrelę nesusituokę - ir nieko čia tokio baisaus.... Dar geriau.... Labiau vertinami santykiai...
QUOTE(Laumiux @ 2011 02 23, 13:17)
suprantu
Bet dar labai skaudžiai atrodo, kai mokykloje vaiko byloje pažymima "Nepilna šeima", "tėvai išsiskyrę". Bendraamžiai, kartais ir pedagogai (gal ne prie vaikų, bet tarpusavyje dažnai), jei vaikui kas nesiseka, tai ir sako: "Ai, iš nepilnos šeimos, mama viena augina...".
O gal aš pernelyg dramatizuoju vaiko iš nepilnos šeimos statusą?
Kaip tų mamyčių, kurioms teko išgyventi išsiskyrimą, ir dabar gyvenate be vyro. Ar jūsų vaikučiai nepatiria dėl to kokių kad ir nežymių nepatogumų, diskriminacijos ir pan.?
Bet dar labai skaudžiai atrodo, kai mokykloje vaiko byloje pažymima "Nepilna šeima", "tėvai išsiskyrę". Bendraamžiai, kartais ir pedagogai (gal ne prie vaikų, bet tarpusavyje dažnai), jei vaikui kas nesiseka, tai ir sako: "Ai, iš nepilnos šeimos, mama viena augina...".
O gal aš pernelyg dramatizuoju vaiko iš nepilnos šeimos statusą?
Kaip tų mamyčių, kurioms teko išgyventi išsiskyrimą, ir dabar gyvenate be vyro. Ar jūsų vaikučiai nepatiria dėl to kokių kad ir nežymių nepatogumų, diskriminacijos ir pan.?
Nežinau, kokioj jūs Klaipėdos mokyklos vaikus mokote, bet mano vaikų toj pačioj Klaipėdoj niekas dėl išsiskyrusios šeimos nediskriminavo, nors nuo 1 klasės abu be tėvo augo....
daugelis mokytojų net nežino, kad tėvai išsiskyrę, nes anketose rašo vaikai visada abu tėvus, jų telefonus ir pan. Be vyro gvenau 7 metus , o nežymių nepatogumų būna visada ir visur , toks jau gyvenimas. Ir nesidangstykit vaikais bei jų " nepatogumais", jūs pat negalit be vyro, vaikai čia tik priedanga...Paleiskit tą vargšą vyrą in tuos Filipinus, nebeterorizuokit jūs jo keksiukais ir šližikais...man jau ano gaila pasidarė....
QUOTE(Laumiux @ 2011 02 24, 15:18)
Nėra ko ir sakyti - dabartinis mano gyvenimas patogesnis už tą, kurį turėčiau gyvendama atskirai.
Patogesnis??
Su vyru, kuris jus nuo saves atstumia kaip slykstyne (pati rasete, nefantazuoju))...... Kuris jus ant tiek zemina, kad jums salia esant uzsiimineja virtualiu sexu su kita moterim?? Kuris su jumis myledamasis sako, kad myli JA!...... Jezusmarija, ar jus tik tiek verta esat??
Kas jums TOKIOS seimos vertybes iskiepijo? Tetis? Mama? Ar jus kokiai religinei sektai priklausot, kur vyras tolygu Dievui?
Laumiuk, jus ne po nevykeliu temas landziokit, o susiraskit tokias drauges, kurios issivadavo is tokio gyvenimo.
Nu nebelyskit i suda, jau ir taip giliai sedit. 
Kiek zinau, tai butent tuose krastuose (nu visokiose filipinijose
) moterys pagatavos buciuot zeme, kuria vyras vaiksto. Nu o cia atvirksciai gaunas......
Beprasmiška...
QUOTE(Krisanta @ 2011 02 24, 19:53)
negalima taip sakyti
kiekvienas esame savo likimo kalviais, tai, jei zmogus nieko nekeicia, reiskias jam taip yra gerai arba ne taip jau blogai... o, kad ir kaip noretume mokytis is svetimu klaidu, bet geriausios pamokos buna is savu 
tai tegu mokosi... 
Kažkur jau rašiau bet pasikartosiu: kad sriubos nebūtų gaila išpilt, ji turi pervirt. Viskam reikia laiko. Juk ir mokykloje rašinėlius ne visi vienodai spėja: vieni parašo per 15a minučių ir likusią pamokos dalį nosį krapšto, kiti rašo, pila, brauko, perrašo ištisą pamoką ir vis tiek atiduoda taip ir neužbaigę. Sprendimui riekia subręsti, jei jis neivyko per vieną vakarą, dar negalima sakyti, kad žmogui gerai taip gyventi
QUOTE(Krisanta @ 2011 02 24, 17:03)
Aš išsiskyrus, o dabar su draugu auginam bendrą dukrelę nesusituokę - ir nieko čia tokio baisaus.... Dar geriau.... Labiau vertinami santykiai...
O pirmajai jusu dukryei gerai?
Aš kaip sykis šią savaitę vadavau (esu bibliotekininkė, bet kartais tenka ir pamokytojauti) antrokų mokytoją. Vienas vaikas jų klasėje - nuolat viskuo skundžiasi, bet pats nedirba nieko, kas kieik - tuoj į ašaras. Ir visą savaitę taip. Su jų teatro mokytoja šiandien per pertraukas kartu budėjome, tai apšnekėjome jį šiek tiek. ai net ji, turėdama antrokams vos 2 pamokas per savaitę, žino, kad to vaiko tėvai išsiskyrę, ir kad mama dabar nuo patėvio neseniai pagimdė kūdikėlį. tai tas vaikelis ten nelabai kam rūpi. Tiek, kad nepatiria smurto ir valgyti gauna grįžęs iš mokyklos.
QUOTE(Laumiux @ 2011 02 25, 15:41)
O pirmajai jusu dukryei gerai?
Aš kaip sykis šią savaitę vadavau (esu bibliotekininkė, bet kartais tenka ir pamokytojauti) antrokų mokytoją. Vienas vaikas jų klasėje - nuolat viskuo skundžiasi, bet pats nedirba nieko, kas kieik - tuoj į ašaras. Ir visą savaitę taip. Su jų teatro mokytoja šiandien per pertraukas kartu budėjome, tai apšnekėjome jį šiek tiek. ai net ji, turėdama antrokams vos 2 pamokas per savaitę, žino, kad to vaiko tėvai išsiskyrę, ir kad mama dabar nuo patėvio neseniai pagimdė kūdikėlį. tai tas vaikelis ten nelabai kam rūpi. Tiek, kad nepatiria smurto ir valgyti gauna grįžęs iš mokyklos.
Aš kaip sykis šią savaitę vadavau (esu bibliotekininkė, bet kartais tenka ir pamokytojauti) antrokų mokytoją. Vienas vaikas jų klasėje - nuolat viskuo skundžiasi, bet pats nedirba nieko, kas kieik - tuoj į ašaras. Ir visą savaitę taip. Su jų teatro mokytoja šiandien per pertraukas kartu budėjome, tai apšnekėjome jį šiek tiek. ai net ji, turėdama antrokams vos 2 pamokas per savaitę, žino, kad to vaiko tėvai išsiskyrę, ir kad mama dabar nuo patėvio neseniai pagimdė kūdikėlį. tai tas vaikelis ten nelabai kam rūpi. Tiek, kad nepatiria smurto ir valgyti gauna grįžęs iš mokyklos.
Ir ??
QUOTE(Elodie* @ 2011 02 25, 11:44)
Kažkur jau rašiau bet pasikartosiu: kad sriubos nebūtų gaila išpilt, ji turi pervirt. Viskam reikia laiko. Juk ir mokykloje rašinėlius ne visi vienodai spėja: vieni parašo per 15a minučių ir likusią pamokos dalį nosį krapšto, kiti rašo, pila, brauko, perrašo ištisą pamoką ir vis tiek atiduoda taip ir neužbaigę. Sprendimui riekia subręsti, jei jis neivyko per vieną vakarą, dar negalima sakyti, kad žmogui gerai taip gyventi
Ačiū už palaikymą
Kaip jau kažkas čia pastebėjo, man sunkiausia pradėti gyventi vienai su vaikeliu.
Nėra gerai, kaip yra dabar, bet būna ir blogiau - manęs nieka nemuša, nesibara. Vyrutis mano tyli ir iš kambario išlenda tik į tualetą ir į virtuvę valgio pasiimti. Visų tų nemalonių "bajerių", apie kuriuos rašiau, prisiklausau tik jei lendu jam "į eterį" teisybės ieškodama.
Ką gausiu išėjusi? Būsiu nuomininkė. Be komunalinių mokesčių, kurie kyla vos ne kas mėnesį, mokėsiu nuompinigius ir drebėsiu, kad jų nepakeltų. Drebėsiu, kad bet kurią dieną nelieptų išsikraustyti.
Kol kas aš neskaičiuoju pinigų pirkdama vaikui rūbelius. Žiūriu į patogumą, kokybę. Panorėjusi galiu jai bet kada nupirkti knygelę kad ir už 45 litus. Vakarais nereikia pušinėti po papildomus darbus - galiu visą vakarą skirti dėmesį tik Sigutei.
Aišku, sau beveik nieko, bet gyvendama atskirai tuo labiau tam neturėčiau pinigėlių.
Tą lapkritį, kai vyrutis buvo išlėkęs į Filipijniją, taip, mes su Sigute šauniai gyvenome. Bet aš sau tą mėnesį net kojinių nenusipirkau.
Tai gerai pagalvojus - ubago duonos dar spėsiu prisivalgyti.
Vienu žodžiu, turiu du pasirnkimus. Kiekvienas iš jų turi savų pliusų ir minusų.
Laikas parodys, kaip aš elgsiuosi toliau, ką darys JIS.
