QUOTE(Bernsteine @ 2011 02 24, 10:33)
http://lt-lt.connect...140253432687120
Siulyciau paskaityt. Ir aplamai sita knyga nusipirkt.
Ačiū. staipsnis, parašytas pagal šią knygą man labai patiko ir pasirodė vertingas.
žinau, kad būna nemažai šeimų, gyvenančių po bendru kevalu daugiau ar mažiau atskirus gyvenimus. Nėra ko ir sakyti - dabartinis mano gyvenimas patogesnis už tą, kurį turėčiau gyvendama atskirai. Ir finansiškai, ir vaiko auginimo prasme - jei negaliu vaiko nuvesti į darželį ar paimti iš jo, tai yra tėtis. ir dukrytės byloje kol kas nėra įrašo "nepilna šeima". ir gyvenu namuose, kurie iš dalies yra ir mano.
Jūsų visų komentarai man padėjo bent iš dalies atgauti vidinę ramybę.
Nenuostabu, kad nuolatinės mano abejonės, ryžtingumo stoka kitam žmogui atrodo kaip beprotybė.
Kitoje situacijoje gal ir nereikia to skubotumo, perdėto ryžtingumo, nereikia pulti kaip "prūsui į peklą".
Toliau matysiu - gal migruosiu į nevykėlių temą

arba paieškosiu likimo draugių - gyvenančių šeimose, kur visus narius po vienu stogu laiko bendras būstas ir neiširusios santuokos liudijimas.
Ačiū visoms, kas bandėte padėti.
Papildyta:
QUOTE(lututė @ 2011 02 24, 10:00)
Labas,mergaitės,
Laumiux,suprantu tave.Esi pastovus,kantrus žmogutis,gerietė,ir tiek.Dar meilės širdukėj turi savo antrai pusei.
Na,kas dėl tavo vyro-užėjo durnumas,gal net ir praeis.Tik sugadino sau gyvenimą,sugadino tau.Skystalas jis,o dėl savo kompleksų verčia visas kaltes tau.Su šituo esu puikiai susipažinus,patikėk.
Patarimai SM'e ne kažin ką padės,tai turi subręsti tavyje.Bet.Iš savo pusės galiu tau duot porą patarimų-na,gal kita nuomonė bus naudinga.
Pirmas-dėl kitų vyrų.Nors ir atrodo,kad širdis kraujuoja,kad verkiant norisi,kad tave priglaustų,paguostų,pasakytų komplimentą,nuramintų-patikėk,tau to dabar nereikia.Esi pažeidžiama ir pridarysi kvailysčių,paskui vėl kentėsi dėl kokio glušiaus.Dabar tau reikia ramybės,ramybės,ramybės.Ir laiko pilnai susivokti.
Antras.Dėl tavęs pačios.Minėjai,kad turi pinigėlių kažkiek, o aš dar įsivaizduoju,kad buvimas kartu su žmogum,kuris tave menkina-ne pats maloniausias dalykas.Ar nenorėtum po truputėlį apsiuostyt ir pasiėmus dukrelę išvykti užsienin padirbėti? Pabūsi atskirai nuo kančios,pamąstysi,pinigėliai bus kiti.Žiūrėk,viskas kitaip pradės atrodyt.
Stiprybės tau ir gerų minčių
Ačiū
Vyrų nesinori - esu įskaudinta ir apvilta, tai velniop juos visus
Užsienis... Man kažkaip vis gaila mažėjančios Lietuvos. Bet niekada nesakyk niekada. Bet jau vykti tik su dukrele. ne už ką nenoriu skirtis su ja. Aš net per darbo dieną jos labai pasiilgstu