Išsiliejimo skyrelis 3

Ar ne laikas jį pradėt pamiršt?... Per prievartą nei mylimas būsi, nei iš naujo šeimą sulipdysi, o jei ir pavyktų susigrąžint jį atgal, vis tiek niekada nebebūtų taip, kaip buvo anksčiau. Juk ir pati tai suprantat...

suprantu
Bet dar labai skaudžiai atrodo, kai mokykloje vaiko byloje pažymima "Nepilna šeima", "tėvai išsiskyrę". Bendraamžiai, kartais ir pedagogai (gal ne prie vaikų, bet tarpusavyje dažnai), jei vaikui kas nesiseka, tai ir sako: "Ai, iš nepilnos šeimos, mama viena augina...". ir vadovėliuose daug kur yra pokalbiai apie šeimą - ir visada nupaišomi visi 3 asmenys - mama, vaikas ir tėtis. Ir visi žino, kas jų klasėje neturi tėčio. O kad tėtis ir mama nesikalba, niekam nesvarbu. svarbu, kad visi kartu gyvena.
O gal aš pernelyg dramatizuoju vaiko iš nepilnos šeimos statusą?
Kaip tų mamyčių, kurioms teko išgyventi išsiskyrimą, ir dabar gyvenate be vyro. Ar jūsų vaikučiai nepatiria dėl to kokių kad ir nežymių nepatogumų, diskriminacijos ir pan.?

jus ne uz vaiko slepkites o pripazinkite kad kvepuot be vyro nemokate

Taip. Nemoku.
Iš tėvų, tiesiai pas vyrą. Niekada nesu gyvenusi viena
Panašu, kad ir jam panašiai.. Kitaip ir jis ieškotų sprendimo, kaip mumis greičiau atsikratyti. o dabar - nuo mamos keptų kotletų - prie maniškių. nuo maniškių - prie filipinitės balutos (baluta - užperėti kiaušiniai - filipiniečių delikatesas).

nu va.. matyt tuom nemokejimu "dusinat" vyra.. nezinau,reiktu jo paklausti ka tokio rado filipinieteje ir kas tokio erzina ji jumyse?

Klausiau. ir dar kiek kartų. iš pradžių sakė, kad nežino, vėliau - kad su ja laisviau bendrauti nei su manimi. Bet daug šnekėti niekada nenorėjo. tik atsako - "ai, neklausinėk geriau. Tu nebloga, bet aš radau geriau"
ir apskritai, jis apie savo dūšią nekalba SU NIEKUO. Nei mama, nei broliai nežino nieko apie jo jausmus ir išgyvenimus. Tyli kiaulė. labai tyli...

O jei paspartinti įvykius ir papasakoti artimiesiems kas vyksta jūsų šeimoj.Negi artimieji puls iškart jį palaikyti.Jūsų Laumiux kaltės susidariusioj situacijoj tai nėra.

tu joptv..
as nebekomentuosiu,nes nezinau kokia reik jausti nusizeminusia meile,kad po tokiu zodziu dar sita asmeni salia saves laikyt

Nemanau oi nemanau, kad čia meile iš jos pusės kvepia...
Ji juk pati pripažino - kad be vyro kvėpuoti nemoka... Jai vyras (bet koks) reikalingas taip, kaip koja, ranka - nes kitaip - ne gyvenimas... Todėl ir "bijo", kad vaikas bus iš "nepilnos šeimos"...
Vat ir išvada - autorė turi didelę problemą - nesugeba gyventi PATI SU SAVIMI. Ir nepadės nei indėlis banke, nei tie devyni mėnesiai - nes kai sueis laikas - ji nesugebės palikti vyro ne todėl, kad jai "gera" su juo , o todėl - kad be jo nežinotų nuo ko pradėti gyventi...

SM - mano paskutinė instancija.
Pirmiausia aš papasakojau savo tėtei - norėjau išgirsti VYRIŠKĄ nuomonę. Tai jis nusprendė, kad vyrutis mane tik erzina ir nieko neturi. Net kai ėjome į skyrybų teismo posėdį, mano tėtis tikėjosi, kad iš teismo salės išeisime ne tik neišsiskyrę, bet ir aosižliumbę bei apsikabinę. Išėjome tik neišsiskyrę. Vyrutis buvo įsiutęs. sakė: "tu niekaip manęs nesulaikysi, aš ir neišsiskyręs galiu išvažiuoti..."
Mano mama mane palaikė, tik irgi nepataria skubėti išeiti iš namų, kurie priklauso ir man, ir tapti nuomininke.
Jo tėtis miręs. Mirė po kelių dienų jam išvykus į JAV. Mirtis nebuvo netikėtia. Amžiną atilsį uošvis ilgai sirgo...
jo mama tik paklausė, ar tikrai nebenori gyventi su žmona? Jokios savo nuomonės jam neprimeta - nei draugaujant su jmanimi, nei dabar - skiriantis. Sakė, vis tiek jo sprendimo negalėsianti pakeisti, o pyktis su juo nenori.
Pabendrauju dar su jo brolių žmonomis. jos normaliai - palaiko mane.

Negaliu sakyti, kad mano kaltės dėl mūsų šeimos krizės nėra. taip nebūna. Kažkurios žmogaus savybės vieniems gal patinka, o kitus - erzina. Mano pagrindinė klaida, kiek supratau iš jo bandymų man kažką paaiškinti - mano dėmesio stoka jam esant Amerikoje.
Papildyta:

Gal ir taip. Neskaniai skamba ta mano "ligos" diagnozė, bet dalis tiesos turbūt yra. netiesa tik tai, kad man reikalingas bet koks vyras. priešingu atveju aš neišlipčiau iš pažinčių svetainių.
Bet meilės jam irgi yra. Aišku, jo pastangomis jos ten ne daug, bet dar yra.

Šiuo metu mano bibliotekoje 2 mergytės garsiai skaito pasaką 'Sniego karalienė" - klausa pagavo kaip tik žodžius, kur Gerda paverkė, ir sutirpdė Kajaus šidies ledukus. Gaila, kad realiame gyvenime tai neįmanoma...

nu o dabar va demesio jau skiriat gi,kokia dabar jusu klaida?? kaip vyras ivardintu si karta per daug demesio turbut.. maisot vakarais su filipionka seksuot
zodziu norint ir ruroj slieku atras..

Aš tai aplamai jokių Laumiux klaidų šioj situacijoj neįžiūriu.
Tiesiog reikia susitaikyti su tuo,kad šeimos nėra,ir nieko nepadarysi kad jinai vėl būtų.Ir koks skirtumas juridiškai išsiskyrę jūs ar ne,realus skyrybų faktas jau yra.Šitoj situacijoj manau reikia pradėti naują gyvenimą,tuo pačiu materialiai kiek įmanoma daugiau išpešant iš vyro (nepamirštant-kad tai buvęs vyras).Ir baigti su visokiais vyro lepinimais skaniu maistu.Perdaug gerai jam.Susirasti naujų draugių,draugų,hobi kokį įdomesnį-ir laisvo laiko liks tik vaikui.
Dar vienas momentas-vyrai vis tik sielos gilumoje yra medžiotojai.Jei pamatys ryžtingą savim pasitikinčią moterį,kurios akyse bus parašyta-man nusispjauti į tave ir tą visą situaciją,aš puikiausiia moku būtu laiminga ir be tavęs-dar klausimas kokia jo reakcija bus.Kai šalia moteris,kuri kiekvieną dulkelę gatava nuo vyro nupūsti-vyrui paprasčiausiai pasidaro neįdomu.