
Manau, kad tikru draugu be seimos nelabai istikruju ir turime. o gal is vis neturime, nes ateiname i pasauli vieni ir iseiname is jo vieni.Turiu realius pavyzdzius draugiu, kuriu viena pastoviai "megaujasi" kai man yra blogai vis klausia ir klausia apie ta pati ir vis atrodo megaujasi, kad man nera gerai, o kai ta pati situacija pasidare gerai ir kai i jos uzduodama klausima :- kaip ? atsakiau kelis kartui, kad puikiai ir nuostabiai, tai kazkodel nustojo dometis, klausimeti . Dar viena drauge kol buvome ant vieno laiptelio kartu viskas buvo puiki, tik ji palipo vienu laipteliu auksciau ir kazkodel pasidariau nebereikalinga, na bet gyvenimas gi tesiasi, tad ir susimastai tai vis tik yra tu draugu ar tik pavadinimai ....ar tik tada kai reikia pasikalbeti , kai reikia kazkokios paslaugos

Man tai atrodo, kad žmonės bendraudami vieni su kitais ieško naudos. Kad būtų naudinga abiems pusėms. Skamba tas žodis nelabai kaip, bet tai tiesa, ir nauda tai nebūtinai pažintys ir kad draugas tau padės. Aš labai džiaugiausi sutikus draugę kuri gali keliauti, ir abi patyrėm smagių nuotykių. Tada dar turėjau ir tokią kuri negalėjo daug ko sau leisti, ir prašinėdavo manęs, ne skolindavosi, o akivaizdžiai reikalaudavo už ją sumokėti, nes ji pati to negalėdavo. Nebuvau tokia kuri gali mokėti visada dvigubai. O savęs varžyti visada irgi nesinorėjo. Todėl pasakiau kad daugiau to nebus, ir ryšiai savaime nutrūko, nes matyt jai nebuvo naudos tada.
Taip kad ta nauda yra visokia. Išklausymas, supratimas, galėjimas padėti, patarimai ar šiaip dar kas nors...
Taip kad ta nauda yra visokia. Išklausymas, supratimas, galėjimas padėti, patarimai ar šiaip dar kas nors...

Aš taip pat mielai išsipasakočiau... Prieš metus palaidojau tėvelį, o per šermenis susipažinau su savo sese. Jai per 30, turi savo šeimą. Nors ankščiau žinojau, kad tokia yra, tačiau niekada nejaučiau poreikio bendrauti.
Man ji kaip svetimas žmogus. Prieš tai ją buvau mačiusi būdama visai mažutė. Esmė tame, kad sausio viduryje buvo metinės ir ji prieš atsisveikinant numetė man priekaištą, kad aš neparašau jai (supraskit, nenoriu bendraut). Čia ne principo reikalas, bet juk ji taip pat nesiveržia. Kad ir kaip ten bebūtų, aš nerandu su ja bendros kalbos, jaučiuosi baisiai nepatogiai stovėdama šalia ir nerasdama ką jai pasakyti. Ji taip pat žiūri į mane ir mirksi akim..
Jaučiuos siaubingai, kad nežinau kaip reikia bendrauti su tokiu žmogum..


Jaučiuos siaubingai, kad nežinau kaip reikia bendrauti su tokiu žmogum..

QUOTE(Vaitaitau @ 2011 01 29, 23:03)
Aš taip pat mielai išsipasakočiau... Prieš metus palaidojau tėvelį, o per šermenis susipažinau su savo sese. Jai per 30, turi savo šeimą. Nors ankščiau žinojau, kad tokia yra, tačiau niekada nejaučiau poreikio bendrauti.
Man ji kaip svetimas žmogus. Prieš tai ją buvau mačiusi būdama visai mažutė. Esmė tame, kad sausio viduryje buvo metinės ir ji prieš atsisveikinant numetė man priekaištą, kad aš neparašau jai (supraskit, nenoriu bendraut). Čia ne principo reikalas, bet juk ji taip pat nesiveržia. Kad ir kaip ten bebūtų, aš nerandu su ja bendros kalbos, jaučiuosi baisiai nepatogiai stovėdama šalia ir nerasdama ką jai pasakyti. Ji taip pat žiūri į mane ir mirksi akim..
Jaučiuos siaubingai, kad nežinau kaip reikia bendrauti su tokiu žmogum..


Jaučiuos siaubingai, kad nežinau kaip reikia bendrauti su tokiu žmogum..

o kodėl jei jai reikia bendravimo ji pirma nežengia to žingsnio? kodėl būtent jūs turėjot parašyt o ne ji...?
manau jei nėra poreikio bendraut tai ir nereik.
Kažkaip liūdna darosi, kad po bišky prarandu geriausią draugę.
Kol ji neturėjo vaikino, viskas buvo puiku, kasdien susitikdavom, bendraudavom, viską išsipasakodavom, o dabar.. Visą laiką ji praleidžia tik su Juo. Dar kiek ankščiau susitikdavom bent jau kartą į savaitę, dabar gal jau porą mėnesių nesimatėm. Kartais susirašom, bet labai jau retai.
Suprantu, kad norisi kuo daugiau laiko praleisti su mylimu žmogumi. Aš taip pat turiu vaikiną ir viską suprantu. Bet kodėl ta draugystė nutrūksta? ir būtent tada, kai atsiranda antroji pusė?

Kol ji neturėjo vaikino, viskas buvo puiku, kasdien susitikdavom, bendraudavom, viską išsipasakodavom, o dabar.. Visą laiką ji praleidžia tik su Juo. Dar kiek ankščiau susitikdavom bent jau kartą į savaitę, dabar gal jau porą mėnesių nesimatėm. Kartais susirašom, bet labai jau retai.

Suprantu, kad norisi kuo daugiau laiko praleisti su mylimu žmogumi. Aš taip pat turiu vaikiną ir viską suprantu. Bet kodėl ta draugystė nutrūksta? ir būtent tada, kai atsiranda antroji pusė?
QUOTE(Desire*~> @ 2011 01 30, 20:55)
Bet kodėl ta draugystė nutrūksta? ir būtent tada, kai atsiranda antroji pusė?
Tokia situacija isgyventa ne karta, o kodel vis dar negaliu sau atsakyti. Aisku norisi buti su tuo vieninteliu, taciau tarkime man yra poreikis karts nuo karto pabuti tiesiog tarp musu mergaiciu. Taip ir buvo kol tik as turejau antraja puse, susitikdavom, susiskambindavom vos ne kasdien. Tik stai atsirado jos antroji puse ir kontaktas dingo. Jei parasau pati tai parasau, jei ne, tyla. Teisingai kazkas rase, jog jei "draugai" ilgesni laika neprisimena, tai jiems viskas ok. Nes kai susipyksta ar issiskyria, tuomet randama laiko ir tampi labai paklausus. Matyt nereikia sau per daug galvos sukti, gyvenimas viska sustato i savo vietas, tie kurie nori bendrauti - lieka, kurie nenori - iseina. Tebunie...
QUOTE(Desire*~> @ 2011 01 30, 20:55)
Bet kodėl ta draugystė nutrūksta? ir būtent tada, kai atsiranda antroji pusė?
Nutruksta nes nevertinama.. atsibus drauge veliau,bet gali buti velu jusu draugystei

QUOTE(vaivora193 @ 2011 01 30, 21:07)
o kodėl jei jai reikia bendravimo ji pirma nežengia to žingsnio? kodėl būtent jūs turėjot parašyt o ne ji...?
manau jei nėra poreikio bendraut tai ir nereik.
manau jei nėra poreikio bendraut tai ir nereik.
Nežinau ir nebandžiau išsiaiškint...


Manes nemyli mano gyvenimo partneris su kuriuo esame 7 metus. Kodel mes vis dar kartu? nezinau. siandien apskritai pamasciau nei vienas vyras manes gyvenime nemylejo, nesijauciau mylima, o tik geidziama. Pazvelgus atgal vis bandau rasti atsakyma KODEL? Atrodytu lyg esu visokia "pati paciausia, ideali idealiausia". Siandien apeme bame, kad niekada gyvenime nebebusiu laiminga, nors man tik siek tiek virs 30, bet jau nebetikiu, kad kazkada pasijausiu kazkam reikalinga, mylima. Kad kazkas mane apkabins is meiles, priglaus. nekenciu sios busenos. Svaistau veltui savo gyvenima panasu........su netinkamu zmogum. Vis per ta baime, "o kas toliau, bijau viena... O gal man patogu taip? Gal uz kazkokias nuodemes esu baudziama, o gal per daug noriu, bet noriu tiek nedaug....buti mylima viso labo.
Dar kazkaip anadien dingtelejo mintis gal mane kas prakeike......, daug moteru man gyvenime pavydejo, o as ir ne pati geriausia drauge buvau ir ne istikimiausia partnere.
nn metu sedziu ant raminamuju ir migdomuju, tapau visiska narkomane ir nebezinau kaip is to isbristi (o gal nenoriu) tas tik ir gelbeja, vissiskai tapau priklausoma nuo ju. labai gerai, raminamieji malsina sexo potrauki, nes vistiek jo pas mus galiam sakyti nera.
O, kad problema manyje suprantu , nes kaip pasiklosi taip ir issimiegosi. Neieskau uzuojautos (gal tik gero antausio ), o gal gero psichiatro.
Papildyta:
Savo aplinkai negaliu nieko issipasakoti, niekas nezino kaip jauciuosi ir kaip yra, taip jau susiklostes mano gyvenimas, apstus melas. Deviu kaukes ir zaidziu teatra.... o visi ploja man net atsistoja, kaip jiems patinka mano role...Sprogsta is pavydo.
Gyvenu apsvaigus ir savo svajonese....... Kas ir palaiko mano givybe.
Dar kazkaip anadien dingtelejo mintis gal mane kas prakeike......, daug moteru man gyvenime pavydejo, o as ir ne pati geriausia drauge buvau ir ne istikimiausia partnere.
nn metu sedziu ant raminamuju ir migdomuju, tapau visiska narkomane ir nebezinau kaip is to isbristi (o gal nenoriu) tas tik ir gelbeja, vissiskai tapau priklausoma nuo ju. labai gerai, raminamieji malsina sexo potrauki, nes vistiek jo pas mus galiam sakyti nera.
O, kad problema manyje suprantu , nes kaip pasiklosi taip ir issimiegosi. Neieskau uzuojautos (gal tik gero antausio ), o gal gero psichiatro.
Papildyta:
Savo aplinkai negaliu nieko issipasakoti, niekas nezino kaip jauciuosi ir kaip yra, taip jau susiklostes mano gyvenimas, apstus melas. Deviu kaukes ir zaidziu teatra.... o visi ploja man net atsistoja, kaip jiems patinka mano role...Sprogsta is pavydo.
Gyvenu apsvaigus ir savo svajonese....... Kas ir palaiko mano givybe.
QUOTE(Heineken @ 2011 01 31, 19:16)
paranojinė baimė prarasti MB.. nesuvokiu,kas vyksta, kaip to atsikratyti, nes isterija ir priekaištai lydi kiekvieną žingsnį.. 

nzn kodel moterys taip sureiksmina vyrus...
QUOTE(Vaitaitau @ 2011 01 29, 22:03)
Kaip suprantu tave. 
Paprasčiausiai jei nėra noro, ir neversk savęs. Jūs tiek laiko nebendravote, ir dabar viską pradėti yra gan sunku, tad nereikia savęs prievartauti. Jei ji rašo, juk nesunku atrašyti, jei skambina galima ir atsiliepti. Bet jei ji nedaro nieko tik priekaištauja, kad jūs nedarote, tada manau neverta. Net jei tai ir sesuo.
