QUOTE(Vilusa @ 2011 02 21, 13:30)
Manau - tai ir buvo klaida, nes pyktis turi padėti susivokti savyje, o jūs - pykdama - ieškojote pakaitalo vyrui, kuris neatitiko jūsų šeimos scenarijų.
Dar - manau, kad jūs paprasčiausiai nemokate gyventi SAU - tai ne priekaištas, tai fakto konstatavimas. Todėl ir yra baimė gyventi BE VYRO, t.y. baimė būti tik su savimi... O dar visuomenės, šeimos, tėvų požiūris - jei moteris be vyro (neduokdie - išsiskyrusi) - tai jau amen, iš jos nieko gero nebebus... Bet tai nėra - moteris ne daiktas prie vyro kojos, moteris - asmenybė.
Jums reikia įgauti pasitikėjimo SAVIMI, išmokti gyventi BE JOKIO VYRO, ir tik tada, kai gyvenimas VIENAI pasidarys tikrai malonus ir priimtinas, pradėti žiūrėti į kitus vyrus... Priešingu atveju - jūs vėl ir vėl kaip ta voverė rate - suksite tą patį scenarijų, ir su visais vyrais būsite nelaiminga...
Teisus buvo psichologas - keistis reikia pačiai, tiksliau - keisti požiūrį ne į kitus žmones, o pirmiausiai - keisti požiūrį į SAVE
Dar - manau, kad jūs paprasčiausiai nemokate gyventi SAU - tai ne priekaištas, tai fakto konstatavimas. Todėl ir yra baimė gyventi BE VYRO, t.y. baimė būti tik su savimi... O dar visuomenės, šeimos, tėvų požiūris - jei moteris be vyro (neduokdie - išsiskyrusi) - tai jau amen, iš jos nieko gero nebebus... Bet tai nėra - moteris ne daiktas prie vyro kojos, moteris - asmenybė.
Jums reikia įgauti pasitikėjimo SAVIMI, išmokti gyventi BE JOKIO VYRO, ir tik tada, kai gyvenimas VIENAI pasidarys tikrai malonus ir priimtinas, pradėti žiūrėti į kitus vyrus... Priešingu atveju - jūs vėl ir vėl kaip ta voverė rate - suksite tą patį scenarijų, ir su visais vyrais būsite nelaiminga...
Teisus buvo psichologas - keistis reikia pačiai, tiksliau - keisti požiūrį ne į kitus žmones, o pirmiausiai - keisti požiūrį į SAVE
O čia tai 100% taikliai pastebėta. Iš tiesų, draugas nebuvo toks, kokio norėjau. O turėčiau tapti lyg švari lenta ir į žmones pažvelgti be stereotipų.
Aš negalvoju, kad moteris be vyro - nieko verta. Nes dabar tiek tų skyrybų, kad kaltų nėra prasmės net ieškoti. Skyrybos dėl labai rimtų priežasčių, ypač jei kalta moteris - super retos. Ir gyvendama viena, aš net neturėsiu laiko į kitus žvilgčioti, ypač jei mano mokyklėlė laikysis ir galėsiu joje darbuotis, o po darbo dar kokį papildomą darbelį - kur nors valytis ir pan.
O būdama su kitu žmogumi, aš iš tiesų visą save atiduodu (ne lovos prasme!) - kad ir draugaudama su tuo draugu - į kiekvieną pasimatymą koks mėsos kepsniukas, pyragas. Dar kokia dovanėlė - tai dekupažu dekoruotas ąsotėlis, tai koks pirktas daiktelis. Darydavau jam masažus iki paryčių, nors leipdavau iš nuovargio. ir jei ne pagiria keksiukų - jau "abidniakas"
Tai bendravimas su tuo nauju draugu mane išvargino, todėl aš tiesiog kaifavau tą draugystę užbaigusi. Ir jos man užteko, kad ilgam nenorėčiau jokių draugysčių. Ir jūsų komentarų dėka pradedu suvokti nemažai savo charakterio "fintų", kurių neturėtų būti.
Ačiū už jūsų nuomones - ir pakritikuojančias, ir paguodžiančias.
Ačiū, kad esate
Papildyta:
QUOTE(SilRa @ 2011 02 21, 14:17)
Na, bet moterys, kokios jūs kai kurios bjaurios 
Parašė moteriškė savo situaciją, paprašė patarimo, žvilgsnio iš šalies... O jūs? Ar prašė Jūsų, kad su žeme ją maišytumėt? Ar prašė, kad supuolusios prie jau ir taip gulinčio žmogaus, spardytumėt jį ir kepenis lyg grifai kapotumėt? Kam geriau pasidarė nuo to, kad ją kekše ir prostitute išvadinot? nebent jums pačioms. kas jums suteikė prokuroro statusą? Kuri iš jūsų šventoji, teisuolė, vienintelė išmananti kaip, kur ir su kuo gyventi?
Pagarbos, mielosios, bent truputį pagarbos ir užuojautos ir taip jau gyvenimo audros talžomam žmogui.
laumiux, o Jūs neprivalot teisintis - tai jūsų gyvenimas, jūs jį lipdot, kaip išmanot. Ne joms, o jums tektų sausą duoną valgyti ar į alkanas vaiko akis žiūrėti. Darykit kaip jums patogiau, kaip jums atrodo geriau. Aš sutinku, kad materialinis pagrindas yra būtinas. kam nuo to bus geriau, jei išlėksite dabar vaiką susiglobusi į niekur? Tik jūsų atsiprašant vyrui - neliktų kas ant sąžinės mina. Aš jūsų vietoje tik jokiu būdu nebelįsčiau nei į jo dūšią, nei į lovą. Gyvenčiau kaip su kaimynu ir tiek... Ir imčiau viską, kas priklauso man, ir mano vaikui.
Oriai pabėgti yra lengva. Sunkiau oriai gyventi.
Parašė moteriškė savo situaciją, paprašė patarimo, žvilgsnio iš šalies... O jūs? Ar prašė Jūsų, kad su žeme ją maišytumėt? Ar prašė, kad supuolusios prie jau ir taip gulinčio žmogaus, spardytumėt jį ir kepenis lyg grifai kapotumėt? Kam geriau pasidarė nuo to, kad ją kekše ir prostitute išvadinot? nebent jums pačioms. kas jums suteikė prokuroro statusą? Kuri iš jūsų šventoji, teisuolė, vienintelė išmananti kaip, kur ir su kuo gyventi?
Pagarbos, mielosios, bent truputį pagarbos ir užuojautos ir taip jau gyvenimo audros talžomam žmogui.
laumiux, o Jūs neprivalot teisintis - tai jūsų gyvenimas, jūs jį lipdot, kaip išmanot. Ne joms, o jums tektų sausą duoną valgyti ar į alkanas vaiko akis žiūrėti. Darykit kaip jums patogiau, kaip jums atrodo geriau. Aš sutinku, kad materialinis pagrindas yra būtinas. kam nuo to bus geriau, jei išlėksite dabar vaiką susiglobusi į niekur? Tik jūsų atsiprašant vyrui - neliktų kas ant sąžinės mina. Aš jūsų vietoje tik jokiu būdu nebelįsčiau nei į jo dūšią, nei į lovą. Gyvenčiau kaip su kaimynu ir tiek... Ir imčiau viską, kas priklauso man, ir mano vaikui.
Oriai pabėgti yra lengva. Sunkiau oriai gyventi.
Viskas OK. Protingas puolimas, aštresnis žodis irgi yra nebloga terapija. Nes būna žmonių, kuriems tk bizūnu užvažiavus šis tas paaiškėja
Teisintis man kažkuria prasme ir patinka - taip aš analizuoju save ir savo gyvenimą, blaiviau apmąstau pliusus ir minusus. Sprendimą tai reikės priimti.
