Serge Lutens parfumerija

ne LT pirkau. Bus ant kaip britai sako "kelionių, rankinių ir sporto klubo"

Tęsiasi taip, kad susišaudžiau atomike beveik 5ml ir originaliame buteliuke 18-19ml Ačiū pardavėjoms, kurios pasiūlė Atomikas šiandien iškeliavo, tad maždaug poryt-užporyt turėčiau gauti jau. Manau, toks variantas idealiausias gavosi, kokio tik galėjau tikėtis ir rizikos (o vdrug vis tik nepatiks taip, kaip tikiuosi?), ir pinigų atžvilgiu

Vieno 5 ir kito likutį? Puikumėlis

sveikinu ir prašom nepamiršt sugrįžt su įspūdžiais....

Oi, būtinai sugrįšiu Kaip kitaip - tokį šaršalą čia su jais sukėliau

O buvo taip.....

Šįryt, pridavusi mažę į daržiuką, paprašiau brolio, kad stabteltų pašte. "Vėl kvepalai?" - "Ne ne, dar ne šiandien, nebus dar atėję. Laišką išsiųsti reikia". Bėgte į paštą — laiko neturiu visiškai, į darbą reikia, namie truputį susivėlinom, net pasikvėpinti pamiršau. Susimoku už pašto ženkliuką, lekiu lauk ir... sustoju beveik taip pat, kaip rodo multfilmuose - su žviegiančiu garsu ir dūmais iš po padų - išgirdusi paštininkės "Palaukit, Jums siuntinukas yra. Oi, net du!". Atėjo. Ir atomikas, ir likutis. Tikrai jau atėjo. Negaliu patikėti savo ausimis "Tik va dar reikia raštus ištraukti, nesutvarkyta dar kol kas. Ar turite laiko palaukti?" Laiko palaukti? Tai aaaaaaišku (mintyse įkyriai cypsi balselis, kažką apie darbą vapantis, bet nutildau jį nenuginčyjamu "ša, jazminai gi čia!"). Sulaukiu tų lapų, ant kurių reikia pasirašyti, pasirašau ir, pasidabinusi palaiminga šypsena bei apsiginklavusi dviem paketukais, sklendžiu iš pašto lauk. Lauke bandau atlupti vieną paketuką, kuriame, kaip spėju, yra atomikas. Cha! Vokas įveiktas. Liko burbulinis popierius, gausiai "aprengtas" lipnia juostele. Kad jį kur galas, nenusilupa Į pagalbą kviečiuosi dantis - greičiau greičiau greičiau.... Pasigirsta mašinos signalas. Pakeliu akis - brolis, užgriuvęs pypsių, reikšmingu veidu į laikrodį baksnoja. Punktualusis atsirado mat.
Įvirstu į mašiną vis dar tebedraskydama tą lipnią juostą. Na jau kai nesekas, tai nesekas! Brolis po nosim žirkles pakiša (pirmą kartą ne apibumbu jį, o padėkoju už tą gyvatyną mašinoje, kur galima rasti ko reikia ir ko nereikia ). Pagaliau — jazminai !!!!! Purkšteliu ant riešo. Mmmmmmmmm..... Nuostabu. Pavasaris panosėje . Važiuoju išsiviepusi ir jaučiuosi, lyg sėdėčiau po jazminų krūmu. Pšyk, pšyk, pšyk ir jaučiuosi, lyg pati būčiau jazminų krūmas. Iš malonios būsenos ištraukia brolio "Kas čia dabar??? Nusipirkai automobilio salono eglutę-kvėpiklį skystam pavidale?" Asilas . Net komentarų tai jo šventvagystei neturiu.
Kabinete pastebiu vieną A la Nuit keistenybę — jie nesiskleidžia. Kur papurškiau, ten ir prilipo. Ir nei iš vietos. Hm. Jaučiuosi truputį nusivylusi Labai nemėgstu kvapų "prielipų", nesiskleidžiančių. Tačiau nuotaiką praskaidrina vis karts nuo karto juntamas jazminų dvelksmas . Kol nenueinu prie spausdintuvo, kuriame užstrigo popieriaus lapas. Gedimas nerimtas, - anoks čia ir gedimas iš tikrųjų - tad pasiraitoju rankoves ir imuosi popieriaus gelbėjimo operacijos. Prieina vadovė, atsistoja šalia ir sako: "Oooo, rimtai sugedo, jaučiu. Smirdi degėsiais. Užuodi?" Kadangi spausdintuvas nei sugedo, nei smirdėjo, padariau išvadą, kad čia mano SL ją suklaidino... Tikras smūgis į paširdžius. Antrą kartą tą dieną tiems kvepalams. Siaubas. Tačiau turiu pripažinti, kad vadovė iš dalies teisi, tikrai jaučiasi kažkoks įdomus priekvapis, sklindantis nuo manęs. Toks būna, kai kvepalai neišsikleidžia. Ir tai manęs visai nedžiugina. Visai...
Grįžtu namo situacija pasikeičia — vos nusivelku paltą, megztinį, aplink mane pražysta jazminų jūra. Kur beeičiau, iš paskos banguoja nuostabus šleifas. Iš pradžių, turiu prisipažinti, net pati apsižioplinu: "Kas čia taip kvepia namie? . Keista. Hm." Ir tik po kurio laiku susivokiu, kad taip skaniai kvepiu AŠ. Teisingiau, SL. Malonus siurprizas po įtemptos darbo savaitės — taip laukti, taip išsvajoti kvepalai, nuvylę (neslėpsiu) iš pat pradžių, išsiskleidė gražiausiom natom ir spalvom. Apgaubė mane ir, kaip keistai tai beskambėtų, nuramino. Pasijutau taip, lyg būčiau palengvėjusi iš vidaus.
Peršasi viena išvada — SL A la Nuit ne per labiausiai mėgsta darbą Arba rūbus. Nes per tą apsipatenkinimą, kad juos gavau, purkštelėjau ir ant rūbų. Palauksiu šiltesnių orų, daugiau nuogo kūno ir tada vėl bandysiu vestis juos į darbą

Atsiprašau, kad visas referatas gavosi, bet labai norėjau pasidalinti šios dienos įspūdžiais ir pažintimi su SL A la Nuit

Kaip "skaniai" paskaičiau ,ačiū.Gal nereikia kankint gero kveliuko ir verst eit į darbą,veskitės pasižmonėt ,pavakarot

HappyAngel - liuksiški įspūdžiai!

o antrasis vokelis?

Nebevesiu į darbą bent kol kas Kam per prievartą kankint?


Renatina, antrajame pakete buvo likutis originaliame buteliuke, tai aš puoliau atomiką krapštyt, nes paprasčiau pasikvėpinti

a jie to pačio kvapo, aha, nesuskaičiau...

Geras referatas Taip ekspresyviai viską išdėstei, kad ir pačiai kilo noras tuos kvapus išbandyti

smagu skaityti tokiu referatus mano pastebėjimas kiek bandžiau SL tik ant odos fantastiškai kvepia