Serge Lutens parfumerija

man panašūs į Un Bois Vanille

O nuotrauka be galo graži
Būtų įdomu pratestuoti ir šiuos kvepalus.

O koks kvapas, gal galite apibudinti? Ir kokia kaina ?Aciu

Douce Amere -gerulis kvapas, o Jeux de Peau-mano nosiai, tai gryn nesusipratimas, o ne kvepalas...

Ir su liūdesiu, ir su džiaugsmu baigiu prieiti išvados, kad visgi visai ne mano čia brand'as. Kuo daugiau testuoju, tuo labiau nusiviliu.

Pabandžiau - smagiai pasilinksiminau. Pirma mintis - pepsi? Ai ne, duonos gira . Palyginimas taip prikibo, kad nieko daugiau ir negaliu pasakyti. Pradžia ne itin sausa, saldus duonos giros aromatas. Vėliau nusausėja, tai nebelieka asociacijos su skysčiu - sausa saldi duona su labai labai ryškia kmynų nata. Duona ne cukruota/meduota, o būtent saldžios tešlos, nes kvapas vientisas. Matyt tas saldžios tešlos prisiminimas per asmeninę vertinimo prizmę padaro man kvapą juokingą - dar paaugliai būdami nuvažiavom su klase į Kijevą ir pamenu pusryčiams viešbutyje gavome saldžios (labai saldžios) tešlos blynų, įdarytų mėsa. Iš mūsų jų nevalgė niekas - visi aikčiojo ir kvatojosi, kad kaip galima valgyti mėsą su cukrum... Grįžtant prie testuojamo kvapo, kurio vaizdinį iš aprašymų jau buvau susikūrusi visai kitokį - tai jokių ten man spyglių, pirčių, vantų ir pan - gryna dzūkiška krosnis, gerokai padžiovintos duonos pluta ir tiesiog spirgantys kaitinami kmynai. Man asmeniškai - juokingas, paradoksalus, savotiškai mielas ir padaužiškas kvepalas - vėl asociacijos su vaikyste ir noras laipioti per tvoras, karstytis po medžius, krėsti pokštus. Galėčiau juos dėvėti, tik nežinočiau, prie ko, kokios nuotaikos ir kur su jais eiti? Prie džinsų, sporbačių ir su vaikais kamuolio spardyti man atrodė būtent tokios aplinkos sąsajas plukdantis kvapas . Sakyčiau, ne iš tų, kuriais norėčiau kvėpintis daugiau nei vieną kartą gyvenime . Bet mėginuką dėl visa ko pasiliksiu.

Antrajam pabandytajam, t.y. Ambre Sultan esu gerokai kategoriškesnė - ne, ne ir dar kartą ne.
Pirmas purkštelėjimas - aukšos užrūgštintos ir vaistiškos pačiulio natos. Man tokio tipo aromatai dažniausiai patinka arba būna bent įdomūs, aš stengiuosi į juos įsiklausyti. Taigi pirmas įspūdis įtraukė. Deja, pora minučių ir jau norėjosi išrėžti "sustok, akimirka žavinga". Bet ji nesustojo.

Kvapas kito, riebėjo, prieskonėjo, tiesiog prėsko (bukėjo) ar dar nežinau kaip įvardinti tą kitimą ir ant mano riešo liko riebaus su ryškia pluta prieskoningo vištienos buljono pakaitalas. Plautis. Smegenys kategoriškai kartojo savo verdiktą - eik plautis, kol iš viso nesupykino. Mėsiškas vištienos sultinio pojūtis erzino baisiai, negana to, dar lindo cinamonas. Du mano siaubai viename.

Antrasis vidinis balsas kartojo - išlauk, pažiūrėk kas bus, išgyvenk iki galo šitą kvapą, kad daugiau niekada nekiltų noro pakartoti. Guodė du didžiausi šių kvepalų, tiksliau, tai asmeninio elgesio su jais pliusai - 1.aš nenusipirkau aklai jų butelio . 2. aš neišvažiavau padoriai jais apsiliejusi keliolikai valandų į kitą Lietuvos galą...

Po kiek laiko išlindo ryški mira. O, bažnyčia. Pasijutau, tarsi atlikinėčiau savo parfumerinių klaidų išpažintį - jie man priminė daugumą mano nevykusių pirkinių ir tų klaidingų poelgių nežinomą kvapą išsivežti į darbą kitame mieste be sąlygų išsimaudyti...
Prisiminiau, kaip du kartus pirkau ir du kartus atsikračiau Dior Dolce Vita (dėl pojūčio, tarsi kiaurai į mane smelktųsi aitriai šildantis jų įkyrumas) - šitas SL kvepalas kūrė panašų pojūtį...
Prisiminiau, kaip apsilaisčiau keliais cinamoniškais erzinančiais ir iki vakaro vos nesužvėrėjau...
Prisiminiau, kaip ryškiai per dantis ėjo alkoholiškas Idole by Lubin (Ambre Sultan irgi elgėsi panašiai - atrodė dantis iš dantenų verčia).

Jeigu kas pagal užsakymą kurtų mano kvepalinį košmarą, jis skambėtų panašiai kaip šitų kvepalų širdies natos. Tik dar viršuje rėikėtų aldehidų padoriai užkrauti, o bazėje - jūrnačių, salsvo sūrumo įvanoti...

Paguoda atėjo po kokių poros valandų. Tai, kas iš jų liko, buvo ryški mira ir mediena. Nei riebalų, nei mano nosiai baisaus prieskonių derinio. Kvepėjo taip, kaip kvepia mano labai mylimi Etro Messe de Minuit pravėsę bazėje. Gal šiek tiek geriau. O, jeigu būtų galima kvepalus ardyti... Deja...

Oi, perskaičiau pusryčius bevalgydama, tai net nesupratau, ką valgiau, - taip įdomu buvo
Ir taip pat su liūdesiu galiu pasakyti tą patį, ką garsiai iškart įvardinote, o aš tik tyliai vis mąsčiau

Aukso žodžiai

Man šitas kvapas pats pačiausias iš viso brando. Įsimylėjau iš pirmo pauostymo...

is visu Lutensu sitie buvo patys pirmieji isigyti, nes labiausiai patiko. tik as niekad kvapo pazinimui nepurskiu kvepalo ant rieso, o visad tiesiai po kaklu, kad kvapas kiltu tiesiai i nosi. tuomet is tikro supranti kvapa ir nereikia rankos kilnot ir mastyt-ar cia man patinka, ar nelabai...

Merginos, sorry kad įsiveržiu, bet šiandien eidama pro šalį užsukau į parduotuvę ir pamėginau kelis Lutens kvapus. Dabar negaliu ramiai gyventi, nes Fille en Aiguilles tiesiog užbūrė. Apsipurškiau parduotuvėj, pasiėmiau lapuką, vis uostau ir svaigstu. Gal kas turi ir gali bent kelis ml į atomiką padalint? nes kaina jų tokia gąsdinanti šiek tiek, tai norisi įsitikint prieš perkant.
Bet labiausiai nustebino ir patiko - nebanalumas tų kvapų

as irgi del siu nerimauju idomu, kaip jie laikosi, kaip skleidziasi..
tarkim, dieviski man turimi five o'clock, bet laikosi tai visa prastai tas labiausiai skaudina sirdy... o kogero siai dienai five'as - visu laiku mano kvepalu atradimas

Labai jų norėjau ir ruošiausi pirkt, bet prieš tai pamėginus apsigalvojau - man laikėsi gana prastai Ir po kiek laiko labai išryškėjo tarsi džiovintų vaisių kvapas, o tai irgi nelabai patiko... Na, bet svarbiausias dalykas, kodėl nepirkau, - dėl laikymosi. Gal kitoms geriau laikysis, reik bandyt.