Kadangi tėvystės atostogose yra mano vyras, o aš dirbu, tai kiekvieną dieną palieku juos abu namuose. Labai pasiilgstu per dieną. O kai grįžtu, tai atrodo, kad mergaitė net pasikeitė per dieną. Bet seneliams ar auklei nesame nei karto palikę. Ir nežadame greitu laiku to daryti. Kažkaip patys tvarkomės.
Ieškojau šios temos, nes turiu tokią situaciją. Vyras padovanojo kelionę. Auginu 3 vaikus, vyresniajai-16metų, viduriniajai-6m, mažajam greit bus 14mėnesių. Mama ir kiti artimieji ragina vykt į kelionę, pailsėt. Žino, kad tai mano didžiausia svajonė 
Žinau, kad pailsėčiau psichologiškai, bet širdis neleidžia išsiskirt su mažyliu. Nors, kai auginau 2-jį vaiką, buvau išvykus ir ją metukų palikus mamai 1 savaitei. Viskas buvo kuo puikiausiai. Bet dabar jau ir mama senesnė, nesinori jai užkraut vargo.
P.S. Kiekvienais metais vykdavau į keliones. Jos -mano svajonė, nėra dienos, kai apie jas nepagalvočiau.
P.P.S. kAIP JŪS PASIELGTUMĖT?
Žinau, kad pailsėčiau psichologiškai, bet širdis neleidžia išsiskirt su mažyliu. Nors, kai auginau 2-jį vaiką, buvau išvykus ir ją metukų palikus mamai 1 savaitei. Viskas buvo kuo puikiausiai. Bet dabar jau ir mama senesnė, nesinori jai užkraut vargo. P.S. Kiekvienais metais vykdavau į keliones. Jos -mano svajonė, nėra dienos, kai apie jas nepagalvočiau.
P.P.S. kAIP JŪS PASIELGTUMĖT?
tokio amziaus niekad nepalikau. o i kelione galima ir vaika pasiimti, juolab, kad kelione iki 2 metu vaikui nieko nekainuoja. savo didckei leidau viena karta miegoti pas muciute, kai jai buvo beveik 2.5 metu, bet ir tai skambinau kas valanda 
Tai vat, tas ir svarbiausia, kad labiausiai mes dėl to pergyvenam, o vaikai viską perneša žymiai lengviau/. Kartais jokios problemos nebūna, o mamai atrodo, kaip čia be jos
QUOTE(jurda @ 2010 07 23, 15:44)
P.P.S. kAIP JŪS PASIELGTUMĖT?
as buvau kelioneje sudraugem geguze
savaitei palikau teciu ir tevam savo, tai susitvarke kuo puikiausiai 
. o as labai gerai pailsejau. aisku pasiilgau skambindavau kiekviena diena, bet nebuvo kazkas baisaus kad ten verkciau ar pan. tik kai gryzau jis man toks paauges atrode 
. nezinau mano vaikas labai myli senelius ir jie ji be galo myli, nakvojas pas juos daug kartu turi ten savo kambari, zuvytes, zaislu ir tt. tai nepergyvenau as zinau, kad jam ten labai patinka buti. mano tevai pastoviai praso kad atvesciau ji pas juos nakvoti jie tai ten eina tai ten. kad ir dabar i palanga savaigaliui issiveze kitu seneliai ne tokie uzsidege ir kiek pazystamu turiu tai nelabai verziasi daboti anukus gal del to ir nepalieka jiems 
kai nerodo tokio didelio noro tai aisku sunku butu ikisti ta vaika ir palikti kaip nasta kokia.jai tavo tevai panasus i mano vaziuok nedvejok
tai teveli ir sesutes matys, vyresnele mamai padeti gali. as tai dziaugiuosi labai kad vaziavau, su vaiku ir isvaziuojam, bet tas poilsis skiriasi ziauriai. kai viena buvau tai nerealiai pailsejau be jokiu rupesciu
pamatysi gryzi pasiilgusi, atsigavusi.
gaila, kad mes turim tik 1 močiutę ir ta pati jau metuose Jaučiu, niekur nevyksiu, teks palaukt kitos vasaros
Jaučiu, niekur nevyksiu, teks palaukt kitos vasaros
pries pat pirmaji mazylio gimtadieni isvykome savaitei dviese su vyru. mazylis liko su seneliais ir mano seserim, kuria jis labai myli ir mato beveik kasdiena.
tai jokiu bedu nebuvo, kadangi orai buvo geri, tai vaikui buvo daug atrakciju pas senelius sode, uzimtumas simtaprocentinis. O kai jis uzsiemes - tai nera kada ir susimastyti kur mama ir tetis
tiesa, pirma diena sirdi labai skaudejo. ir paskutine atostogu diena buvo nerimas, o kas jei jis musu nepazins? Grizome nakti, o is ryto musu zuikis mus miegancius rado. Idemiai ziurejo, atrodo, tik tada suprato, kad musu nebuvo. Paskui iskart pas mane ant ranku Tiesa, pas teti tai pusdieni nelabai norejo eiti.
tai jokiu bedu nebuvo, kadangi orai buvo geri, tai vaikui buvo daug atrakciju pas senelius sode, uzimtumas simtaprocentinis. O kai jis uzsiemes - tai nera kada ir susimastyti kur mama ir tetis
tiesa, pirma diena sirdi labai skaudejo. ir paskutine atostogu diena buvo nerimas, o kas jei jis musu nepazins? Grizome nakti, o is ryto musu zuikis mus miegancius rado. Idemiai ziurejo, atrodo, tik tada suprato, kad musu nebuvo. Paskui iskart pas mane ant ranku
Tiesa, pas teti tai pusdieni nelabai norejo eiti.
Kai auginau 2-ą dukrytę, irgi buvau išvykus savaitei kai jai metukai buvai. Tai pasikroviau energijos visiems metams, grįžo gyvenimo džaiugsmas, nors pirmos dienos be jos buvo l.sunkios, bet guodžaiusi tuo, kad jau nieko nebepakeisiu, juk neskrisiu atgal viena namo palikus kelionę. O keliavau per agentūrą. Atsimiegojau tada už visus bemiegius metus, nors kelionė buvo intensyvi, bet vakare tik padėjus galvą, pabusdavau tik ryte. Autobusui pradėjus važiuot, aš vėl miegodavau
buvom palike 6 dienom,taip gerai pailsejom,o vaikuciui tikrai neliudna buvo pas mociute kaime
suneli esu palikusi per nakti mociutei, kuo puikiausiai susitvarke, tik pati labai jaudinausi ar viskas gerai ar neverkia ir pan....
Dukrą, beveik 2 metukų buvau palikusi buvau tik kai išvažiavau gimdyti antro, mažoji be manes praleido 11 dienų pas senelius ir nors žinojau, kad ja kuo puikiausiai rūpinasi, baisiai pergyvenau. Turiu pasakyti, kad vaikui išsiskyrimas buvo sunkus, mačiau tai iš sutikimo reakcijos grįžus. Taigi palikčiau vaiką tik esant didelei būtinybei.
kol kas nebuvo poreikio palikt ilgiau nei kelioms valandoms. visur vaziuojam su mazyliu, net minties nera palikt vaika su kazkuom, kad ir labai artimais,pvz seneliais. turbut palikciau tik toki atveju, jeigu butu butina, o ne siaip sau, akd noriu pailset ar pan. pakeliaut vieni galesim kai vaikas (vaikai) paaugs, dabar tiesiog nera poreikio vieniem kazka veikt, smagu visiems kartu but 
mano galva, netgi jeigu atrodo, kad vaikas puikiai jauciasi su seneliais ar kitais artimais zmonem, nereiskia, kad is tiesu taip yra, galbut (greiciausiai taip ir yra) jis isgyvena viduj. musu mazieji zmoguciai yra daug protingesni nei mes galvojam, viska jie jaucia, viska isgyvena, o siaip sau dingt dienai,savaitei ar netgi ilgiau manau ne itin protinga vaikuciu atzvilgiu. bet ir turbut nuo poziurio priklauso. man pvz pailset uztenka valandziuke ar dvi kai vaikas uzmiega, skirt laiko sau, atsipust (nes pripazinkim, vis tiek vienaip ar kitaip pavargstam su vaikuciais, kartais fiziskai, kartais moraliskai), nera poreikio kazkur lekt ilgam be vaiko. jauciu sirdis plystu is ilgesio..
mano galva, netgi jeigu atrodo, kad vaikas puikiai jauciasi su seneliais ar kitais artimais zmonem, nereiskia, kad is tiesu taip yra, galbut (greiciausiai taip ir yra) jis isgyvena viduj. musu mazieji zmoguciai yra daug protingesni nei mes galvojam, viska jie jaucia, viska isgyvena, o siaip sau dingt dienai,savaitei ar netgi ilgiau manau ne itin protinga vaikuciu atzvilgiu. bet ir turbut nuo poziurio priklauso. man pvz pailset uztenka valandziuke ar dvi kai vaikas uzmiega, skirt laiko sau, atsipust (nes pripazinkim, vis tiek vienaip ar kitaip pavargstam su vaikuciais, kartais fiziskai, kartais moraliskai), nera poreikio kazkur lekt ilgam be vaiko. jauciu sirdis plystu is ilgesio..
