Sveikos,
Jau begalę mėnesių skaitinėju visas temas čia, kada kas pastojo, kiek ciklų tai užtruko, kas ką darė ir maniau, kad jau kai nuspręsim, kad laikas pradėti mažylį ir jei nesigaus iš kart, tai nesijaudinsiu per daug..
Deja, 5 ciklai nesėkmingi, eina šeštas.. Kiekviena mėnesį vis viliuosi, vis tikiuosi, kol kas nieko. Visi skaitymai prieš tai ir nusiteikimai atrodo išgaravo. Neįmanoma negalvoti, neliūdėti, kai taip be proto lauki. Vyras vis ramina mane, guodžia, bet matau, kad ir pačiam jau nėra gerai.. Prieš keletą mėnesių buvau pas ginekologę apžiūrai, sakė lyg ir viskas gerai, bet mums vis dar nepavyko. Gyvenam gan sveikai, abu nerūkom, išgeriam retai, vyras sportuoja, abu dirbantys, sąlygos mažyliui būtų geros, bet va... Žinau, kad 5 mėnesiai nėra daug, reiktų susirūpinti, jei metus nepastoji, bet vistiek..
Nežinau iš tikrųjų kodėl rašau.. Gal tikiuosi palaikymo, gal tiesiog išsipasakot norėjosi..
Teisingai, nėra ko savęs užprogramuot, kad nepavyks. Jei laikas ir metai nespaudžia, siūlau neforsuot ir nepult darytis visų įmanomų tyrimų. Jei dar po kelių mėn nepavyks, galit kreiptis. O juk jeigu ir ras problemų, gi nebūtinai jos turi baigtis diagnoze "jūs neturėsite vaikų". Kartais problema būna turi labai aiškią priežastį ir gydymą - ir pastoti nesudėtinga