QUOTE(naujoke4 @ 2011 04 12, 13:38)
Na taip, ta baimė ko gero persekios visąlaik

Kaip suprantu laukiesi kito jau

ir kaip? ar buvo tas nerimas? O pati gal dareisim kokius tyrimus? o prieš pastojant (iki persileidimo)?
Po pirmo to nesivytančio nėštumo baimė tikrai buvo, kaip jau sakiau, man trijų mėnesių "susikaupt" reikėjo... Na bet po tų mėnesiukų atrodo viskas tvarkoj, pas gydytoją ėjau pasitikrint 12 savaitę (man buvo sakius, kad jei viskas gerai, tokiu laiku ir pasirodyčiau) tai iškart echoskopu pažiūrėjo, nuramino, sakė viskas

. Na ir pati jaučiausi gerai, tai kažkaip ta baimė išnyko... Žinoma kirba kirminėlis, bet va kai tiek nedaug beliko, manau, kad viskas bus gerai, juolab ne vieną kartą mane ir žiūrėjo tuo echoskopu...
Na aš pati savarankiškai jokių tyrimų nesidariau. kaip jau buvau rašiusi, su pirmu pastojimu pas mane nebuvo jokių problemų, tai negalėjau net pagalvot, kad su antru bus kas ne taip... Bet įvyko, kaip įvyko. Ir gydytoja to fakto nesureikšmino, sakydama, kad taip pasitaiko ir jau geriau anksčiau negu vėliau. Štai jei keli kartai iš eilės, tai jau reikia kažką daryt... O dabar va, laukiu antro savo mažylio, kuris netrukus turėtų pasirodyti ir džiaugiuos, visas blogas mintis į šalį nuvijus...
taigi, reikia teigiamai nusiteikti, juk mažylis ir mamytės nuotaikas jaučia