Sudužusios svajonės

Na as irgi manau kad vienas pasakymas negali taip daug viska apversti. Juolab kad diena pries tai viskas buvo taip gerai, buvome tokie laimingi, visadiena praleidome kartu, sventeme savo sukakti, gereme sampana, ejome i kina mateme tik vienas kita ir megavomes buvimu kartu. Ir jeigu jam nerupiu tai kodel jis man padeda, rupinasi iki siol. Vakar jo nemaciau. Tik telefonu pakalbejom. Sake negali jis kasdien pas mane atvaziuoti ir manes matyti, as kaip visada pradejau raudoti nesavu balsu, jam peilis kai as verkiu. Visa nakti nemiegojau ir verkiau.

Gal žmogus jaučiasi kaltas, kad jus "suvedžiojo", tiek daug prižadėjo, garsiai svajojo apie ateitį, o dabar negali jums viso to suteikti?.. Už tai turbūt dabar ir rūpinasi jumis, duoda pinigų, nuomoja butą ir sako, ką jūs norit girdėti, ramina, jog mažiau jums širdį skaudėtų, nes mato, kaip aklai esat įsimylėjusi ir prisvajojusi... Aišku, reiktų pratintis prie minties, kad taip ilgai nesitęs. Dabar "pereinamasis" laikotarpis. Apskritai panašu, kad jam sąžinę graužia ir kyla noras bėgt nuo kaltės bei permesti ją jums sakant, kad ale kažką tokio neatleistino sužinojo - dėl to neva ir nebegali būt su jumis Tai juk vyrai nelinkę pripažinti patys klydę, nes taip gi pamintų tą savo vyriškumą, jiems lengviau kitą pusę apkaltint

Aš manau, kad iš esmės mes abi apie tą patį šnekame ir tą patį pasakyti norime Visiškai nelaikau ir man labai gerą dėl to. Tik jei prie manęs kabinėjasi, aš irgi duosiu atgal Bet aišku, jei žmogus nesugeba normaliai bendrauti ir kelia neigiamus jausmus, tai sutinku, kad nėra ko veltis net ir į minimalius bendravimus.

Tai jau panašu kad abi tą patį šnekam

Nesupratau kas nutiko - tiek prirašiau, o neišsaugojo....
Teks pasikartoti....
Šią savaitę, pirmą kartą po išsiskyrimo, nenoriu lipt iš lovos. Kas yra keista, nes mėgstu savo darbą, patinka būt tarp žmonių. Gal depresija prasideda? Suvokimas, kad vis tik likau viena? Ar gal tai, kad ir mano ex ten pat dirba? Nuo išsiskyrimo jis bando būti draugišku kolega, ir po darbo būna prasineša. Ateina prie mano darbo vietos ir klausinėja ką veiksiu savaitgalį, bei pasakoja savo planus. Kadangi nenoriu darbe kelti scenų, tyliai išklausydavau. Po to pasakiau, kad man tai neįdomu ir kad nenoriu žinot apie jį nieko. Nustojo. Bet draugeliu būt vis tiek bandė. Atseit, kai žino, kad aš netoliese sėdžiu, negali su manim nebendrauti ir pas mane neateiti....
Šiaip suvokiau vieną dalyką - kadangi mes išsiskyrėm ale kaip subrendę žmonės, ramiai, be scenų, tai aš jam atrodžiau kaip rami, savimi pasitikinti moteris, kurią galima gerbti ir su kuria dar galima bendrauti - juk taip gražiai išsiskyrėm.
Tai ką - šiandien iš pat ryto nuėjau į jo skyrių ir kol nebuvo žmonių ten, pasakiau, kad tegul pas mane nebevaikšto, nebekalba su manim ir šiaip - nieko nenoriu žinot ir girdėt. Įsižeidė. Dabar vėl keliu scenas, o ne elgiuosi kaip protinga moteris. Čia pagal jį. Paskui tokią lakstyti nesinori ir jau galima nebegalvojant "o gal..." eiti ieškoti kitos partijos ir ramiai leisti vakarus be noro jai skambint - ji juk scenas kelia!
Tai va kas išeina iš ramių skyrybų.....
Be to, nors išėjau ir viską inicijavau aš, pas jį kažkoks įsitikinimas, kad va, jei jis persigalvos, ar aš atsikratysiu šuns ( po galais juk tai jo atsakymobė, kaip žmogus gali būt toks šlykštus???), mes galėsim būti kartu. Kažkokiu dievu save įsivaizduoja!!! Norisi gerai vožt jam per veidą!!! Draugelis mat.....
Siaubas kiek manyje šiandien pykčio ir nevilties...

Skyrybos -maza mirtis.. ir gedejimas ir liudesys naturalu.. palaidojam tuos zmones savo sirdyje,kurioje turime mazas kapines ..
ir nereik apsigaudineti su tais draugiskais issiskyrimais.. nebent ***** kazkuriam visiskai ant kito..

TAIGI SKYRYBOS YRA MAZA MIRTIS.net jei ir po nedaug laiko prabuvus kartu,priklauso nuo tavo jausmu.ir tik teisios tos kad sako kad galima likt draugais-bet tik tada jei nebuvo jokios meiles.ir tai skaudu,bet lengviau.kai nelieka nudrebti vaikai ir desimtmeciai bendro gyvenimo.istvermes visoms
bandau islipt is duobes antra syki,bus lengviau,bet vistiek kerta per savigarba...

ką reiškia antrą sykį?

bandziau buvusi pakeisti kitu,pernelyg greitai,nesugebejau

Viskas ka dabar rasote visi isgyvenimai, tokie artimi ir man... is pradziu dar kirbejo mintis, o gal? dabar jau visiskai palaidota... Is pradziu buves vyras norejo likti draugais, sake man kad nori manimi rupintis, man padeti... bet deja kai isejau nepsisiule padeti, kai kaledu isvakarese miegojau pas draugus irgi net nepaskabino... niekada negalesiu atleisti jam, kad po tiek daug metu kartu jis pasirinko toki laika visoms naujienoms... beto emociskai su manimi zaide, su tokiais pasakymai kaip yra kazkokia jausmai, bet nezinau kas tai... nezinau ar myliu tave ar nemyliu... man reikia laiko suvokti... na ir as neatlaikiusi tokiu santykiu, pasakiau jam kad bendravimas mane skaudina, kad draugu turiu ir taip taigi man ju tikrai nereikia... Jis pasikeite, labai tapo grubus, piktas skabuciai skyrybu tema varginantys, toks jausmas kad visiskai nepazinojau to zmogaus, atrodo kad tiek laiko, gyvenau su visisku gyvate... skaudu, velniskai skaudu...
Pries savaite jis guodesi draugu, kad namai tusti.. dar po savaites ease, kad esu brangi... o pries kelias dienas pareiske, kad esu jam NIEKAS... dar karta sunkiai uzgavo sirdi, atrodo is kur tiek pykcio ir neapykantos man? aisku jis motyvuoja, kad norejo buti su samimi draugu, kad norejo graziu skyrybu, o cia as kalta kad graziai nesigauna... bet man tikrai nesigauna...
Ir dar visame tame procese atsirado kitas zmogutis, jis tokioj situacijoje isiskyres su drauge po 6 metu gyvenimo kartu, sprendimas buvo jo.... nebuvo vede, vaiku neturejo taigi issikirste bendru susitarimu... sprendimas buvo is dalies jo, taigi kai jo klausau atrodo, kad kalbetu mano ex savo lupomis... namuose kazko truko, nesijauciau laimingas ir t.t. Dabar jis man sako kai sutikau tave viskas pasidare labai aisku, su tavimi man tiesiog beprotiskai gera.. kad jo ketinimai rimti, zinau...
Supazindino su savo seima, pristate mane draugams... BET budama su juo jauciu kad mintys pagauna galvojant apie vyra... prisiminimai mane zudo, gal tik kelios naktys kai jo nesapnuoju... atsikeliu su tokiu sloguliu viduje...
As neisivaizduoju kaip jie vyrai gali taip greitai viska nubraukti, kaip jei gali viena ryte prieme sprendima nebegyventi prisiminimai, o toliau linksmai gyventi...
Nesuprantu kodel jiems neskauda...
Ir negaliu suprasti kaip tapau nieku ir tokia nekenciama, nes juk nieko blogo jam nepadariau...
Papildyta:


Viena zmogu labai iskaudinau bandydama pakeisti ji kitu... Bet dabar atsiradusiams zmogui, jauciu siltus jausmus, bet velgi nezinau gal tai nores ir baime nelikti vienai... is tiesu nezinau....nesinori skaudinti ir kito zmogaus
Papildyta:



Visiskai pritariu, kai vyras sako man yra kazkokie jausmai tau... pas tave taip par yra.. o jis sako, noriu buti draugais, noriu bendrauti su tavimi, juk nesame svetimi zmones ir t.t. na bet negali gi saves mazochistinti jei jautiesi labai blogai...
As vadinau kad viskas gerai, sakiau ok susitaikiau su tavo sprendimu ir t.t. o paskui tiesiog po keliu tokiu susitkimu visiskai paluzau... man tikrai to nereikia, nesinori saves apgaudineti....
Papildyta:



Kas jiems yra su tuo BUKIME DRAUGAIS pasityciojimas!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

paskubėjot...


kas jus verčia su juo bendraut?

ka reiskia pakeisti? pakeisti neiseis.. nebent klona buvusisis turi . visi kiti vyrai bus kiti,kiekviena pazintis bus kitokia ir santykiai kitokie.. ir tai normalu ir faina,jauciasi kad gyveni nors..