Jūsų patirtis man būtų aukso vertės patarimas. Iš anksto dėkoju, Nigrita.
Nemažai apie tai prirašyta, bet norėčiau, kad atsakytų būtent tos, kurios gimdė savo vaikelius ir be epidūrinio, ir su juo Jūsų patirtis man būtų aukso vertės patarimas. Iš anksto dėkoju, Nigrita.
Jūsų patirtis man būtų aukso vertės patarimas. Iš anksto dėkoju, Nigrita.
pirmą gimdžiau -su ( bo labai bijojau ir panikavau) , antrą-be ( bijojau ir panikavau, bet nebe taip smarkiai)
nieko nepatarsiu, nes labai individualu
aš pvz., sužinojau, kad moku ir galiu iškęsti
skausmas buvo pakenčiamas-nerėkiau, tik norėjau žinoti kiek jis tęsis
ar Tau sunku apsispręsti?
nieko nepatarsiu, nes labai individualu
aš pvz., sužinojau, kad moku ir galiu iškęsti
skausmas buvo pakenčiamas-nerėkiau, tik norėjau žinoti kiek jis tęsis ar Tau sunku apsispręsti?
tas vienas nesiskaito...prabalsavau neisiskacius...atsiprasau
Gimdžiau be epidūrinio, nors man buvo 35m. Kai laukiausi, buvu įsitikinusi, kad gimdysiu tik su nuskausminančiais, o gal ir išvis "cezarį" darysiuos -maždaug metai ir visa kita...Palankiusi Šemetos kursus įgavau pasitikėjimo savimi.
Vyras išmoko pamasažuoti, paspausti reikiamas vietas. Jis visą laiką buvo kartu, kuomet užėjo sąrėmiai, masažavo, glostė, drąsino. Prieš tai, tiesa, pasiteiravau, per kiek laiko suveikia vaistai - galvoju, kritiniu atveju, jei jau nebeištversiu, paprašysiu suleisti. Bet, kuomet man skausmas buvo gana stiprus, aš pasisakiau, kad man reikėtų vaistų, pasirodo, jau buvo vėlu, aš jau buvau didžiausią dalį atkentėjus, tai ką man reiškė pakentėti dar truputį. Taigi, iškenčiau.
Papildyta @ [mergetime]1086346005[/mergetime]
Aš irgi atsiprašau, gal neįsiskaičiau į temą. Pasidalinau patyrimu, tačiau nebalsavau, todėl rezultato neįtakosiu.
Vyras išmoko pamasažuoti, paspausti reikiamas vietas. Jis visą laiką buvo kartu, kuomet užėjo sąrėmiai, masažavo, glostė, drąsino. Prieš tai, tiesa, pasiteiravau, per kiek laiko suveikia vaistai - galvoju, kritiniu atveju, jei jau nebeištversiu, paprašysiu suleisti. Bet, kuomet man skausmas buvo gana stiprus, aš pasisakiau, kad man reikėtų vaistų, pasirodo, jau buvo vėlu, aš jau buvau didžiausią dalį atkentėjus, tai ką man reiškė pakentėti dar truputį. Taigi, iškenčiau.
Papildyta @ [mergetime]1086346005[/mergetime]
Aš irgi atsiprašau, gal neįsiskaičiau į temą. Pasidalinau patyrimu, tačiau nebalsavau, todėl rezultato neįtakosiu.
| QUOTE (Tuja @ 2004 06 04, 09:36) |
| ar Tau sunku apsispręsti? |
Jau esu beveik apsisprendus, bet noriu išgirsti nuomonę tų, kurios patyrė abu variantus. Tai abjektyviau, nei "gimdžiau be nuskausminimo ir kitą kartą tikrai nusiskausminsiu" arba "gimdžiau su nuskausminumu ir jei reikėtų kitą kartą, irgi taip gimdyčiau''. Norisi objektyvaus, paremto tirka patirtimi vertinimo ir tiek. Todėl ir norėčiau, kad balsuotų tos, kurios gimdė ir taip, ir taip. Nebijok, ta nuomonė ne taip lengvai įperšama. Bet labai būčiau dėkinga, jei prabalsuotum
Vienu šūviu, o tiksliau vienu vaiku, išbandžiau abu variantus:
gimdžiau su epidūrų, bet jis nesuveikė (ne ten pataikė), tai gavos kaip ir be...
Jei gimdyčiau antrą- tik su epidūrų, tik dabar žiūrėčiau, kad viską gerai padarytų
Joks skausmas man neatrodo prasmingas, net jei ir užgimsta nauja gyvybė... Gyvenime ir taip daug skausmo, dar laukia senatvė, viokios ligos, vėžys ar dar galas žino kas. Nesu mazochistė- nematau jokios romantikos tame , kai iš skausmo apsivemi, apsitriedi ir prarandi sąmonę, o tas džiaugsmas, su sąrėmiais kas minutę trunka pusę paros. Vaiku jau nebesugebi džiaugtis, nes sunkiai beprisimeni savo vardą ir ką čia veiki...
gimdžiau su epidūrų, bet jis nesuveikė (ne ten pataikė), tai gavos kaip ir be...
Jei gimdyčiau antrą- tik su epidūrų, tik dabar žiūrėčiau, kad viską gerai padarytų
Joks skausmas man neatrodo prasmingas, net jei ir užgimsta nauja gyvybė... Gyvenime ir taip daug skausmo, dar laukia senatvė, viokios ligos, vėžys ar dar galas žino kas. Nesu mazochistė- nematau jokios romantikos tame , kai iš skausmo apsivemi, apsitriedi ir prarandi sąmonę, o tas džiaugsmas, su sąrėmiais kas minutę trunka pusę paros. Vaiku jau nebesugebi džiaugtis, nes sunkiai beprisimeni savo vardą ir ką čia veiki...
| QUOTE (vobla @ 2004 06 04, 13:31) |
| Vienu šūviu, o tiksliau vienu vaiku, išbandžiau abu variantus: gimdžiau su epidūrų, bet jis nesuveikė (ne ten pataikė), tai gavos kaip ir be... |
BŪTŲ LABAI GERAI, JEI BALSUOTŲ TIK TOS, KURIOS IŠBANDĖ ABU VARIANTUS! IR NE VIENU ŠŪVIU, bet už pasidalinimą ispūdžiais esu labai dėkinga.
| QUOTE (nigrita @ 2004 06 04, 13:23) |
| Bet labai būčiau dėkinga, jei prabalsuotum |
prabalsavau
kadangi pas mane viskas vyko sklandžiai, pagal vadovėlį, tai jeigu gimdyčiau vėl, tai- be nu ką aš žinau
sutinku su Vobla -"Joks skausmas man neatrodo prasmingas, net jei ir užgimsta nauja gyvybė... ", bet man buvo baisu , kad nejaučiau savo kojų, jaučiausi kaip koks ruonis, šliužas..to nebenoriu patirt nebent būtų kitoks nuskausminimo būdas...čia tik mano nuomonė..
Kai laukiausi augustes as visada zinojau, kad gimdysiu be epiduro. Buvau nusistacius pries visokius nuskausminimus, nes buvau prisiskaicius ir prisiklausius nemazai istoriju, kas po to gali nutikti. Tad gimdziau naturaliai. Nors gimdymas buvo sunkus ir labai greitas, pagimdziau nuo reguliariu saremiu per 4 h. Kai jauciau, kad jau nebeistversiu to skausmo, as jau prasiau epiduro. Bet jau buvo per velu, nes uz valandos laikiau ant ranku karalaite. 
| QUOTE (Tuja @ 2004 06 04, 06:55) |
| man buvo baisu , kad nejaučiau savo kojų, jaučiausi kaip koks ruonis, šliužas..to nebenoriu patirt |
| QUOTE (Tuja @ 2004 06 04, 15:55) |
| bet man buvo baisu , kad nejaučiau savo kojų, jaučiausi kaip koks ruonis, šliužas..to nebenoriu patirt nebent būtų kitoks nuskausminimo būdas...čia tik mano nuomonė.. |
O as su epiduru ir savo kojas jauciau. tiesa jos buvo apsunkusios, bet as jas galejau judinti
Kiekvienas zmogus visiskai skirtingai isgyvena ir jaucia skausma, todel kad ir kiek nuomoniu tu isgirstum, tau is ju jokios naudos. Suzinoti, koks yra gimdymo skausmas ir ar imanoma ji istverti ar reikia epidurinio, galima tik tada, kai pati ta patiri.
Budama nescia as taip pat visu klausinejau, bet vistiek viskas vyko visiskai kitaip nei isivaizdavau. Mano atveju tiko posakis ,,vilkas ne toks baisus, kaip ji paiso". As gimdziau be nuskausminimo.
Budama nescia as taip pat visu klausinejau, bet vistiek viskas vyko visiskai kitaip nei isivaizdavau. Mano atveju tiko posakis ,,vilkas ne toks baisus, kaip ji paiso". As gimdziau be nuskausminimo.
