Pirma gimdziau be jokio nuskausminimo ir skatinima. Todel skausmas buvo labai didelis, ishtveriamas zinoma, bet gal 4 valandas neatsimerkiau ishvis tik gulejau suspaudus vyro ranka ir dejavau. Nepatiko man, nes galejeu galvoti tik apie skausma, o ne apie vaikeli. Galvoj buvo visai juoda.
Antra gimdziau su epiduriniu, deja gale prireike cezario, nes reikejo gelbet mazule (virkstele buvo labai stipriai dukart apsisukus ir slinkdama zemyn ji eme dusti). Man patiko epiduras, geriau jauciausi, galejau galvoti apie mazyle ir kad jos greiciau sulauksiu.
Todel treciakart rinkciausi su.
Nigrita, visgi labai siauras yra klausimas. As irgi "uztersiu" tema. Pakartosiu - pirma syki nedare nuskau7sminimo ir skatino: buvo ziaurus reikalas. Antra syki neskatino, viskas vyko greitai, tai pagalvojau, kol cia subadys, kol ka, tai ir pagimdysiu... Ir 50 litu buvo gaila... Be to, man iki 6 cm nebuna skausmo - tik pamaudenimai.
Bet daktarei sakiau - JEIGU REIKS SKATINTI, TIK NUSKAUSMINUS, nors ir 8 cm butu. Jokiu budu nereik kankintis, nes su skatinimu yra ne pyragai.
Miau
Bet daktarei sakiau - JEIGU REIKS SKATINTI, TIK NUSKAUSMINUS, nors ir 8 cm butu. Jokiu budu nereik kankintis, nes su skatinimu yra ne pyragai.
Miau
Gimdžiau su epidūru ir vėl taip daryčiau. Gimdymas buvo šauktas, kas tai išgyveno turėtų suprasti, kai sąrėmiai taip vadinami ne natūralūs. Iš kart po vandenų nutekėjimo sąrėmiai prasidėjo kas 15-30 sek. Gimda atsidarinėja o kaklelis nei minkštėja nei trumpėja. Su tokiais dalykais pagimdo per kokia parą. Gydytoja pati liepė daryti epidūrą. Pataikė puikiai, jaučiau viską išskyrus skausmą. Dukrai jau trys mėnesiai jokio nugaros skausmo kaip kitos rašo. Beje pagimdžiau per 4 valandas po nuskausminimo. Pasirodo epidūrinis skatina kaklelio trumpėjimą ir minkštėjimą. Žinoma priklauso nuo anesteziologo suleidžiamos vaistų dozės ar nesustos gimdymo veikla ir nesibaigs cezariu. Pati norėjau gimdyti natūraliai, bet para laiko... tam nelabai buvau nusiteikus. Mano patarimas: nesiklausyk kitų nuomonės, nes į kelnes gali pridėti. Spręsk pati ir vietoje pasitarus su gimdymą priiminėsiančiu gydytoju.
Sveikos. As gimdziau be epiduro, bet ipusejus saremiams kvieciausi anesteziologe, kuri pasake, kad epiduras nepades, nes jau puse gimdymo praejo ir kad epiduras gimdymo skausmo nemazina, tik apmalsina saremiu skausma. Tad suleido nuskasminamuju i raumenis ir tuo pasibaige. Bet jie nieko nepadejo. Kankinausi nerealiai, nes po magnezijos sunkiai ir skausmingai veresi kaklelis, tad klykiau is skausmo. Tiesa, visas tas skausmas greitai uzsimirso ir is dalies dziaugiuosi, kad per velai paprasiau epiduro ir kad man jo netaike. 
Jau kita diena galejau ryztis gimdyti antra vaika, nors ir skaudejo visi sonai. Tas skausmas trumpalaikis, o mazas kudikelis jo prisiminima greitai isdildo. 
Jau kita diena galejau ryztis gimdyti antra vaika, nors ir skaudejo visi sonai. Tas skausmas trumpalaikis, o mazas kudikelis jo prisiminima greitai isdildo.
Na, kai sako, kad negali galvoti apie vaikeli per skausma, tai nesutinku - per pati didziausia skausma as kaip tik galvojau apie savo mazule, kaip ji vargsele spraudziasi, kokia ji saunuole, stipruole ir man tai labai padejo, juk tas skausmas toks tikslingas, o be to nera jis jau toks didelis...
Dukrą gimdžiau be nuskauminimo su skatinančiais. Tiesa prieš suleidžiant į lašinę skatinančius, gydytoja pasiūlė epidūrą, bet aš, kaip kokia marytė jo atsisakiau. 
tiesa pasakius man ir dabar negera pasidaro, prisiminus tuos skausmus. Priešui tokių nelinkėčiau. Gerai, kad viskas truko gan trumpai- 6 valandas. Prieš pastojant antrą kartą, vyrui buvo iškeltos 2 sąlygos: jis dalyvaus gimdyme ir gimdysiu su nuskausminimu. Taip ir buvo. Nežinau, bet man kojos nebuvo nutirpusios, aš net stovėjau, nes vaikelio galvutė nenorėjo įsistatyti į dubenį. šį kartą taip pat buvau skatinama. Negaliu sakyti, kad visai neskaudėjo, kol atsidarė gimdos kaklelis iki 3 cm, kol atėjo anesteziologas, kol viską padarė(tiesa dirbo greitai ir profesionaliai), kol suveikė...
Dabar, praėjo metai su trupučiu po antro gimdymo, bet aš galėčiau gimdyti be baimės, žinodama, kad ir vėl prašysiu nuskausminimo.
tiesa pasakius man ir dabar negera pasidaro, prisiminus tuos skausmus. Priešui tokių nelinkėčiau. Gerai, kad viskas truko gan trumpai- 6 valandas. Prieš pastojant antrą kartą, vyrui buvo iškeltos 2 sąlygos: jis dalyvaus gimdyme ir gimdysiu su nuskausminimu. Taip ir buvo. Nežinau, bet man kojos nebuvo nutirpusios, aš net stovėjau, nes vaikelio galvutė nenorėjo įsistatyti į dubenį. šį kartą taip pat buvau skatinama. Negaliu sakyti, kad visai neskaudėjo, kol atsidarė gimdos kaklelis iki 3 cm, kol atėjo anesteziologas, kol viską padarė(tiesa dirbo greitai ir profesionaliai), kol suveikė... Dabar, praėjo metai su trupučiu po antro gimdymo, bet aš galėčiau gimdyti be baimės, žinodama, kad ir vėl prašysiu nuskausminimo.
| QUOTE (vobla @ 2004 06 04, 11:31) |
| gimdžiau su epidūrų, bet jis nesuveikė (ne ten pataikė), tai gavos kaip ir be... |
O gali dar ir nepataikyti?
Vis dėlto stuburas. Buvau lyg ir apsisprendusi gimdyti su epidūriniu, bet dabar pradedu abejoti 
. Ar neatsilieps ateityj tokie ne vietoj suleidimai 
?
Pirma gimdziau be epiduro. Antra su. Trecia karta gimdyciau su epiduriniu nuskausminimu.
Nuskausminimo stipruma pasirinkau pati- tiek, kad jausciau savo kuna (sedausi, sukinejausi, kaip patogiau, kojos pilnai jautrios), taciau skausmas butu vos vos juntamas. Gimdymo eigoje bendravau su anesteziologe, nuskausminimas buvo pareguliuojamas pagal pageidavimus.
Viskas vyko sauniai. Valanda po gimdymo nukeliavau i dusa (ir ta valanda guledama sunkiai istveriau- buvau zvali, stipri, tik gydytoja liepe paguleti), buvau kupina jegu. Po pirmo nenuskausminimo gimdymo buvau skausmo labai isvarginta...
Jokiu problemu po nuskausminimo nebuvo, jokiu skausmu ar pan.
Abu mano vaikai gime beveik po 4 kg., ugis 56 ir 55 cm. Pati nesu is "dideliu mamu", gal todel pirmas gimdymas buvo sunkus. Buvo mintis ir antraji gimdyti be epiduro (juk tiek zmones prigasdina...), bet kai jau atsidarymas buvo 6-7 , kai atsigaivino mano atmintis apie tu paskutiniu cm atsidaryma... tai nedvejodama paprasiau epiduro.
Beje, abu mano vaikai gavo po 10 APGAR.
Nuskausminimo stipruma pasirinkau pati- tiek, kad jausciau savo kuna (sedausi, sukinejausi, kaip patogiau, kojos pilnai jautrios), taciau skausmas butu vos vos juntamas. Gimdymo eigoje bendravau su anesteziologe, nuskausminimas buvo pareguliuojamas pagal pageidavimus.
Viskas vyko sauniai. Valanda po gimdymo nukeliavau i dusa (ir ta valanda guledama sunkiai istveriau- buvau zvali, stipri, tik gydytoja liepe paguleti), buvau kupina jegu. Po pirmo nenuskausminimo gimdymo buvau skausmo labai isvarginta...
Jokiu problemu po nuskausminimo nebuvo, jokiu skausmu ar pan.
Abu mano vaikai gime beveik po 4 kg., ugis 56 ir 55 cm. Pati nesu is "dideliu mamu", gal todel pirmas gimdymas buvo sunkus. Buvo mintis ir antraji gimdyti be epiduro (juk tiek zmones prigasdina...), bet kai jau atsidarymas buvo 6-7 , kai atsigaivino mano atmintis apie tu paskutiniu cm atsidaryma... tai nedvejodama paprasiau epiduro.
Beje, abu mano vaikai gavo po 10 APGAR.
Pirmą gimdžiau su epidūriniu. Iš tiesų esu labai patenkintą. Stipraus skausmo nejaučiau. Jaučiau tik kaip gimda susitraukinėja 
Tik kai vedė į nugarą dreną, matyt gydytoją kažkur ne ten pataikė, nes buvo pradėjus drebėti dešinė koja, kai pasakiau, pataisė, ir toliau viskas vyko sklandžai.
Dabar, kai jau po kelių mėnesiukų antrojo eilė gimti, kol kas manau bandyti natūraliai
Gal nebus labai skauda?... Kažkaip labai jau daug baimių turiu (gal tas kojos trūkčiojimas išgąsdino), dabar visai kitokie jausmai apima. Bet kategoriškai negaliu taip tvirtinti. Kas žino, kaip šnekėsiu, kai prasidės pirmi sąrėmiai 
.
Tik kai vedė į nugarą dreną, matyt gydytoją kažkur ne ten pataikė, nes buvo pradėjus drebėti dešinė koja, kai pasakiau, pataisė, ir toliau viskas vyko sklandžai.Dabar, kai jau po kelių mėnesiukų antrojo eilė gimti, kol kas manau bandyti natūraliai
Gal nebus labai skauda?... Kažkaip labai jau daug baimių turiu (gal tas kojos trūkčiojimas išgąsdino), dabar visai kitokie jausmai apima. Bet kategoriškai negaliu taip tvirtinti. Kas žino, kaip šnekėsiu, kai prasidės pirmi sąrėmiai .
| QUOTE (Letta @ 2004 06 17, 07:45) |
| Tik kai vedė į nugarą dreną, matyt gydytoją kažkur ne ten pataikė, nes buvo pradėjus drebėti dešinė koja, kai pasakiau, pataisė, ir toliau viskas vyko sklandžai. Dabar, kai jau po kelių mėnesiukų antrojo eilė gimti, kol kas manau bandyti natūraliai Gal nebus labai skauda?... Kažkaip labai jau daug baimių turiu (gal tas kojos trūkčiojimas išgąsdino), dabar visai kitokie jausmai apima. Bet kategoriškai negaliu taip tvirtinti. Kas žino, kaip šnekėsiu, kai prasidės pirmi sąrėmiai . |
Kuo toliau, tuo labiau pradedu bijoti "ne ten pataikymo"
. Antradieni eisiu pas savo gydytoja. Pasiklausinesiu jos apie tai smulkiau.
Skubu nuraminti, kad nebalsavau. Gimdžiau be epidūro ir žiauriai skatinama. Galiu pasakyti, kad man nenuostabu, kai sakoma, kad apie vaiką tuo metu negalvoji. Antrą bandyčiau natūraliai jei nereikėtų skatinimo.
