Aš ir mano autistukas 3

Tai o dėl ko tokios pastabos-DĖL TO,KAD ŽMONĖS APLAMAI NET NEŽINO KAS TAS PER DAIKTAS-AUTIZMAS,KAIP JIS PASIREIŠKIA, dėl to ir atrodo visiems,kad tai tiesiog išlepintas vaikas.

Merginos, aš gi neliepiu linaibalt dabar pat pas Grinevičiūtę važiuot Tik sakau, kad tai irgi vienas iš būdų...
Papildyta:

Nezinau kaip jūsų atveju, bet mano atveju-visa galybių galybė-hipoterapija, delfinų terapija, ABA programos, ergoterapija, osteopatija, logopedas, Tikrai ne visi iš karto ir tikrai tik tie,kurie duotų realią naudą, bet kol suzinosim, kas būtent jam veiksiminga , būtinai pabandysim ne vieną ir ne dvi galimas lavinimo priemones. Ar bandei vest maziuka pas žirgus? O kas zino,gal ir padėtų, suteiktų gerą emociją įspūdį vaikui, atsiminimą, kazko ismokytų? O juk tai kainuoja...Ir nemazai.

As ir sakau, kad dėl pinigu neverta priimti kitų diagnozių, sakau, kad tiesiog vaikas turi būti su ta diagnoze, kuria jis ir turi. Juk tai,kad ttavo vaikas oficialiai nėra neįgalus, nereiškia, kad jis toks nėra realiai, kad ir kaip skaudu tau tai būtų.

Ir kiek tam laiko skirsit kai pradės vaikas lankyt darželį?

O jūs duosit savo vaikui laisvo laiko vaikystei? Paprastai, nuoširdžiai, neįpareigojančiai vaikystei?

Galbūt mano vaikas lankys darželį tik pusę dienos. Kita pusė liks mums dviems-galbūt. Ir kodėl gi jo nenuvežus pas arkliukus, kodėl nenusivedus į ergoterapinį žaidimų kambarį???? Kodėl nesuplanavus nuostabios, nepakartojamos išvykos už miesto pas gyvuliukus į kaimą, kodėl nenusivežus į baiseiną???? O visa tai labai ir labai kainuoja. Juk nieko nedaryčiau per prievartą. bet net ir smagūs dalykai kainuoja.

Aišku, aš asmeniškai nesutikčiau priimti kitos diagnozės savo vaikui. Dėl to ir reikia ieskoti kelių,kaip jam tiesiog likti su jam likimo duota diagnoze-bent jau popierine prasme.

matai - autizmas toks sutrikimas - i akis paziurejus - nepasakysi , ypac jei vaikas bendraujantis nors kazkiek - norint parodyt "visa esme" - reik prigaut momenta - kai jis klykia, draskos, dauzo galva i siena - ir priezasti - kodel taip ivyko (kad tai ne del sulciu nenupirkto pakelio), kad tai vyksta nuolat, kaip jam svarbi rutina, kaip jis nesuvokia nauju dalyku, nepriima ju, kaip priestarauja - juk ir tyrimas vyksta ne per apziura 20 min (ko tarkim pakanka sirdukams daznai, ar vaikui neturinciam kojos) - o 2-3 savaites - ir tai ne visada jie gauna realia informacija apie vaika, jo galimybes, gebejimus ar negebejimus
nebent jau labai sunki autizmo forma - tada gal lengviau parodyt situacija - bet manau tokiems atvejams nebelabai svarbi diagnoze
Linabalt berniukas protingas, jausmingas - tik kai kuriose srityse kitoks - jis negali dirbti - bet gali gyventi, ir kazkam reikia juo pasirupint - nugi ne suniukas jis - kad rodyt visai lietuvai jo gyvenimo buda
reikia ieskot kitokio kelio - man gal priimtiniausia butu peticija kokia

o visuomene zino kas tas autizmas - bet dazniausiai zino apie pati sunkiausia varianta - kai vaikas sedi, linguoja, paliestas klykia

o del to lavinimo kaip tu sakai - jei vaikas jautrus ir sunkiai priima svetimus - su tokia programa gali ji tik daugiau zaloti, nei padeti (kalbu apie savo mergaites atveji) - tad man kainavo zaislai - bet juos pirkciau ir iprastam vaikui, kainavo studijos - bet ko gero taip jau sutapo - kad ir pati norejau keist savo profesija, tik dukra parode krypti kurlink
Papildyta:


autistiskiems vaikams labai svarbi rutina, ipratimas - jie nesijaucia gerai ten, kur svetima aplinka - tad daznai noras kazkur ji nuvezti ir lieka noru, o smagumas tik planavime - aisku nuo vaiko daug priklauso - bet zaidimu kambariuose maniske sedi tik ant keliu, kavinese nevalgo, apie arklius gali pasakot kiek nori - bet pamacius klyks nesavu balsu - po to dar dvi naktis zviegs, i baseina ikisciau - jei aplink nebutu nepazystamu zmoniu - kiek ejom pas logopeda - kalbejau as, ne ji - lyg man to reiketu

Taip, Kriste, tu teisi, tik sakau,kad tai yra irgi VIENAS is būdų, vienas iš galimų variantų,galbūt kažkam jis tinkamas, kazkam ne. As pati tikrai nenorėčiau is savo vaiko daryt eksperimentinio triusio,kazkokio "parodomojo" eksponato, bet apie problemą pakalbėt galėčiau. Dėl lavinimo-maniškis nejautrus, jam tas pats su kuo jis būna, visus žmones priima daugmaz vienodai. O tarkim jau dabar pastebiu,kad jis labai labai mėgsta vandenį ir domiuosi, kaip jam tą vandenį "gauti"-skaitau apie baseino galimybes neįgaliukams. O tai kainuoja. Apie šitai kalbu. Ieškau,kas jam tinka ir patinka ir bandysiu prie jo prieiti per tai... Galbūt tarkim vandenyje mes kazko ismoktume Ir kartu jis juo pasidziaugtu Nes,kad ir kaip keistai beskambetų, as pastebiu,kad mano zuikis tikrai megsta keist aplinka, apziurineja viska naujose vietose (ne zmones o daiktus, aplinka pagrinde aisku),priesingai, net pastebiu,kad jam nusibosta vis namuose ir namuose.Dazniausiai naujoje vietoje jis kuri laika buna gana linksma sir susidomejes bei patenkintas. Visi jei skirtingi, tie musu vaikuciai.

arba jus ne autistai

Euphorija, kaip mama mamai.
Būk realistė. Neprisisvajok per daug.
O kas bus, jei tu dabar vis analizuosi savo vaiką, nuolatiniai bandymai, žiūrėjimai kas padeda. Nuolatinės kelionės nuo vieno "išsigelbėjimo" prie kito. Nuolatinės viltys.
ir po 20 metų tu žiūrėsi į vaiką ir jis bus toks pats autistas kaip dabar. Kas tada? Šitiek laiko praleista tik su maža kruopa džiaugsmo, vis įtampa, laukimas.....

Optimizmas ir tikėjimas gerai.... bet turėkim ribas.
Kad po kurio laiko neapimtų tokia neviltis....

Geriau negyvent, negu visai netikėt


Žinai, vien tik tai,kad aš suvokiu,jog mano vaikas turi broblemų ir labai rimtų rodo,kad aš esu realistė ir ne kas kitas. Bet negi nori pasakyt, kad "kam čia bandyt. Nes paskui nusivilisi.." Man nesvarbu,kaip as jauciuosi, ar jausiuosi kada nors, as sau visai nesvarbi šiuo atveju, viskas kas man svarbu yra mano vyras ir mano vaikas-mano seima. Ir as padarysiu VISKA ka galiu del to savo maziuko, bent bandysiu, jei jis is viso to ismoks nors penkis zodzius, viena emocija ir viena savarankiskumo dalyka-JAU bus LABAI daug ir labai saunu.

Nesusišnekėjom

Taikliai pasakei.
Atsiverčiau vaiko pažymių knygelės pusmečio rezultatus ir langelyje prie kūno kultūros gavau šoką- ten parašyta, kad sūnus atleistas nuo kūno kultūros pamokų . Niekaip negaliu suvokti kaip diagnozė AS rišasi su kūno kultūra, kas atleido mano vaiką nuo tos pamokos, aš jokių pažymų nepristatinėjau...Pažymių vidurkis 7,6. Mane toks rezultatas tenkina

aš noriu,kad mano vaikas šypsotųsi todėl, kad jis laimingas, o ne todėl, kad buvo išmokytas šypsotis.


man šita pamoka žiauriai nepatiko

ŠAUNUOLIS

Aš irgi to noriu labiau uz viska pasaulyje. Bet jei vaikas serga-as jį gydau, jei jis verkia, as jį guodziu, jei jis nenori sypsotis, nesupranta, kaip tai daryti ir kam, as jį linksminu ir išmokau juoktis .. Gal neišmokau, bet bent pabandau jam padėt suvokti, kad tai yra gera ir smagu. Jei ir nenores, nesuvoks, nedarys-aš bent jau būsiu pabandziusi..

Taip, jūsų vaikai didesni, jus gerai žinot,kaip viskas vyksta realiai, bet kaip gyventi su visu tuo,jei netiket, kad kazkaip gali padet svao vaiku, kazka su juo nuveikt.