QUOTE(Kriiste @ 2011 01 20, 12:56)
to sypsojimosi reikia tau - ne jam - jei jis mato zaisla ir sypsos -vadinas jis moka ta daryt, bet jei jis nesisypso tau - aisku skaudu ir kyla noras pradziugint taip - kad sypsotus. Bet to reik ne jam - o tau
mes nesuvokiam kaip gali nereiket draugu - jie nesuvokia - kam ju reikia
daznai per daug gilinames - kaip juos pakeist, o nesigilinam ka jie jaucia, kodel jie mato, supranta kitaip, ypac jei vaikas nekalba ir neturi galimybes pasakyt

mes nesuvokiam kaip gali nereiket draugu - jie nesuvokia - kam ju reikia

daznai per daug gilinames - kaip juos pakeist, o nesigilinam ka jie jaucia, kodel jie mato, supranta kitaip, ypac jei vaikas nekalba ir neturi galimybes pasakyt

Na sypsena, cia smulkmena gal (o ir jos reikia dabar man, bet kazkada reikes kitimes), tiesiog bet kuris kitas dalykas-kalba, elgesys. Kodėl bandoma juos įsprausti į įprastų žmonių rėmus? Dėl to,kad jei nevaikštantis važiuoja vežimeliu, viems aišku,kad taip jis juda, bet jei autistas plasnodamas parodo,kad jam neramu, tai aisku,kad jam neramu yra tik man , jo tevui, kitiems artimiesiems, bet kitam visam pasauliu nepaaiškinsi. Taigi, šaunu jei jį pavyksta vietoj plasnojimo išmokinti tiesiog sparčiai vaikščioti-tai neatrodys įtartina kitims, arba išmokinama išeiti į kitą kambarį ir paplasnoti vienatvėje, kad niekas nematytų. Tai nuostabu. Bet yra kitų galybė sričių, kur tiesiog neina sugalvoti to kompensavimo būdo arba jei ir eina jis bus nesuvokiam visam likusiam pasauliui,tai koks čia kompensavimas? Na, tai ir tampa matyt "lengviau" bandyti pritraukti autista prie normalaus, negu visa likusį pasaulį prei autisto. Ir kadangi mes gyvenam tokiose aplinkybėse su tokia nuomone nelabai turim kito pasirinkimo tik kaip bent is dalies elgtis panašiai.
Ice-balionėlsi taviškiui


Plius,kol mūsų vaikai yra su mumis jiems viskas gerai-esu tuo tikra.Bet kas bus po mūsų...O visiems kitiems nepaaiskinsi, neįrodysi, neišmokysi elgtis su tavo Milda taip,kaip jai tai priimtina.
