Baisybės

Tavo mociutei dar reikia misiu sapnuosi tol kol ji pajus ramybe.As su savo seneliu pries metines atsisveikinau sapne ir tai buvo vienintelis mano sapnas apie ji.

Netikiu,kad mums mirus,po musu nieko nelieka .Pasakojau jau seniau kas pamena,kaip su savo drauge pries jos mirti susitarem ,kad duos zinoti,kaip ten yra.Nieko net nebegalvojau ir laiko nemazai praejo,kai ji ne tai prisisapnavo,ne tai is tikruju apsireiske ir daug ka parode.Arba mano aiskus sapnas pries mano liga? net mano niekuom netikintis vyras pakraupo isvydes faktus.

Prieš porą mėnesių mamos kaimynystėje vyko vestuvės. Jaunieji turėjo miegoti pas ją, bet įsilinksmino ir nutarė su kitu jaunimu švęsti iki ryto. Mama sako, apsidairiau - žiūriu jaunikio močiutė ant sofos snūduriuoja, - tai pakviečiau ją, kad lova nestovėtų tuščiai paklota. Įsivaizduokit sumišimą, kai ryte nuėjus žadinti ilgai miegančios viešnios, ši pasirodė mirusi. 65- erių metų moteris užgeso vos atsigulusi (kokia poza gulinčią mama paliko, tokia ir rado)... širdis... Netrukus po laidotuvių, mama su broliu jo kambaryje žiūrėjo televizorių, kai netikėtai kambaryje, kuriame mirė viešnia, pasigirdo BUMT - garsas toks, lyg būtų nukritęs sunkus daiktas. Nuėjus pasižiūrėti, aišku, nieko nerado, tik kartu buvęs šuo pasišiaušė ir pradėjo loti. Mama dar išbėgo į lauką, apėjo visą namą - nieko. Daugiau panašių garsų nebuvo, tik kartais, sako, nei iš šio, nei iš to, padvelkia šaltis, arba šuo nubėga į tą kambarį, žiūri į lovą ir loja. O visai neseniai, kaip jau įpratusi, mama atsikėlė ankstų rytą, kaičia kavą ir girdi tarsi šnarėjimą - kažkas šaukia ją vardu. Pagalvojusi, kad koks ankstyvas kaimynas priklydo, žvilgterėjo pro langą - vėl nieko...

O ka drauge parode,papasakojo?

Gal daugelis jau skaite,bet parasysiu kaip man nutiko.Su savo likimo drauge (abi sirgome ta pacia sunkia liga) viena kart sededamos ir plepedamos apie anapusini gyvenima ir zinodamos ,kad mano draugei visai mazai beliko,sutareme jei kuri nors is musu mirsime pirma,kokiu nors budu duosime zinoti ,kaip yra Ten.Taigi,mano drauge praejus keletui menesiu po musu pokalbio mire....Nugedejau,nuskaudejo ir kazkaip net nebegalvojau norejau visa tai greiciau pamirsti.Viena ryta,jau rodos prabudau,bet dar tokia prisnudus ir lyg tai sapnas,lyg tikrove ,jauciu,kad esu pas ja bute,zinau ,kad ji mirusi ir galvoju,kaip noreciau ja susitikti,lyg su ta mintim matau ja ,sedincia koridoriaus kampe ,apsivilkusia paprastu juodu triko,tik veidas tai matosi,tai neryskus.Busena tokia ,kad rodos galiu atsibusti,bijau,bet ir noriu pamatyt kas bus toliau.As jai ir sakau "Stasyt,jug tu mirusi? o ji man sako mano varda taip kaip tik ji viena mane tevadino '' nu kokia tu juokinga ,jug zinai ,kad as mirusi,nebijok manes ,seskis".Is baimes net nebezinau ko klausti,as jai ir sakau,tai tu zinai visus mirusius(mano tetis,sese,dedes)? ji ir sako na zinoma ,kad zinau,visi mes cia esame ir su tais zodziais mes abi atsidureme kaip tunelyje,kaip lifte ir nusileidome i didele kaip sale ,bet ji labai didele ir triuksminga,pilna graziai pasipuosusiu zmoniu,kaip kokioj diskotekoj,atrodo lyg ir teti maciau savo ir dedes dabar, to teigti negaliu,nes viskas susipyne ,tik zinau ,kad jie buvo labai linksmi ,soko ir as norejau ten pasilikti.Bet ji mane stipriai stume ,sakydama,kad man cia dar ne laikas ir ne vieta buti ir ,kad ji girdejo ,kazka tai kalbant apie mane,bet kvies cia velaiu.Taip vel mes atsiradome jos bute ir kalbejome.Ji pasake ,kad gyvam yra buti biskuti geriau,kodel,nesake,bet skirtumo didelio nera,tik ten jie yra truputi kitokie.Is per didelio susijaudinimo ,nieko nebegalejau jos paklausti,taip ir atsibudau vergdama balsu ir virpanti nuo patirto sapno -nesapno.

šiurpu po tokio sapno, bet visada tikėjau ir tikėsiu anapusiniu pasauliu.. o sapnai irgi kažkas mistiško.

Neseniai sapnavau A.A. seneli. Zinojau sapne, kad jis mires, ejau i ta nama, kur jis gyveno ir mire, atsisveikinti su juo. Pasedejome kartu, ryskiai pamenu net stikliuka ant stalo. Sakau: neiseik, o jis kazka panasaus i "kad jau laikas"... Pabudau ir prisiminiau, kad kaip tik tuo metu metines buvo... 16 metu, kaip palaidojom.

Aš šiąnakt sapnavau savo babytę, kurios jau pusantrų metų nebėra Klausė manęs, kurį iš mano sesių vaikų labiausiai myliu, kurio jai nesiimt pas save. Sakiau, kad visus tris labai myliu, prašiau kad nei vieno nesiimtų. Babytė pasakė, kad neims, apkabino mane, pasakė, kad myli ir dingo

Tikrai labai idomus sapnai.Tikiu pomirtiniu gyvenimu ir manau kad tai zinodami ir tikedami lengviau isgyvename artimojo mirti.Pernai buvo man sapnas truputeli kitoks bet ne maziau idomus.Kadangi as domiuosi viskuo kas mistiska,skaitau knygu nemazai ivairia tematika tai buvo toks sakyciau pranasiskas sapnas kaip atsakymas man i klausimus visus.Atrodo bunu kazkokiam kambarely nematytam ir stovi pianinas.Staiga patys klavisai ima grot.As persigandau kad kokia tai vele gal groja cia atejus. Ir kaip ten prie lango stovejo kazkokia lova staiga isryskejo atsiklaupusio vyriskio siluetas,jis vis ryskejo.As ziuriu pasimetus.O jis sypsosi tokia miela ir giedria sypsena,ir ziuri tokiom zydrom skaisciom akim net nemoku pasakyt.Jo veidas liko atminty man,buvo zilsteleje usai ilgi ir nusvire zemyn palei zandus,amzius koks gal 50m Sako-tu mane jau matai?Sakau-zinoma kad matau,gi tu man saule uzsoji. Nes tikrai jo pakausis saule uzstojo.Ir sako jis man-tada kai nieko neiskosi viska suprasi,kol ieskai tai ir nezinai Ir siaip nelabai suprasciau ka tai reiskia bet tuo metu sapne man atejo didelis suvokimas per visa kuna ka jis pasake.Tai reiske kad jau kai neieskosiu viska zinosiu ir ieskot nebereikes,kad tik tada suprasiu...Vadinas man dar tobulintis ir gilintis reikia...Nes daug ko nezinau.Kai jau zinosiu tai ir neiskosiu-kazkas panasaus.O tada jis is leto isnyko ir liko tuscias kambarys...Draugei papasakojau tai sako kad gal angelas sargas cia galejo but,arba protevis koks Po sapno jauciausi labai labai gerai

prisiskaiciau cia visokiu idomybiu,tai dabar baisu i tualeta eit

O mano pati mylimiausia mociute mire pries 6 metus (mamos mama) As ja labai labai mylejau kaip ir ji mane ir po jos mirties niekas jos nesapnuodavo,tik as. Ir ganetinai daznai. Tik pasiilgstu jos,taip ir susapnuoju,paskui kuris laikas vel ramu. Daug graziu ir negraziu sapnu buvo,bet labiausiai prisimenu tik viena. Kad sedejom mes dviese ant sofos ir as zinau,kad ji jau mirus,jauciu,kad turiu labai mazai laiko jos paklausinet,kad tuoj vel iseis,tai as is visos sirdies verkdama ir klausiu: mociut,kaip tau ten,ar viskas gerai,ar geriau nei cia? O ji man 'Hm....net nezinau,beveik tas pats,bet gal kazkiek geriau. Dievas grieztas,bet teisingas,tik duoda alaus truputi per daug gert ' Oi,o as ja apsikabinus sapne upeliais verkiu ir kazkaip suprantu,kad cia sapnas,kad daugiau paklaust noriu,bet negaliu,taip gera,taip silta but tiesiog salia jos,apsikabinus...As gyvenu uzsieni,tai grizdama visada aplankau jos kapeli,pasikalbu truputuka ir ramu Labai labai tikiu,kad kai jau as iskeliausiu,tai susitiksiu ja vel ir tada niekada nebepaleisiu... Cia nebe baosybe,bet kazkiek i tema...Apsiasarojau net rasydama ir viska prisimindama.

OMG idomu skaitinet cia bet baisu. plaukai piestu stojas. pas uosvius sako anksciau visokie velniai dedavos daznai, dabar tik zingsniai palepej naktimis girdis nors ten niekas negyvena. negaleciau tokioj vietoj gyvent kur bent truputis mistikos butu. man net rasant viduj "purtuliukai" laksto...

P.S. skyrelis ne pries miega skaitinet