Dabar rašau aš ir galvoju, pasakojau ar ne Jums, bet jei pasikartosiu - nepykit. Vienžo:
Per Vėlykas už mano tėvų namo tvenkinyje nuskendo 5 metų berniukas. Matėme policiją, raudančią motiną, tad mane tai psichiškai labai paveikė...
Taigi, naktį atsibundu, o šalia lovos tas berniukas stovi ir dar kažką man sakė, bet dabar jau nepamenu, ką. Tik supratau, kad susidraugauti norėjo. Brrrr... Aš persigandus šokau iš lovos, susisukau į anktkoldę ir lėkiau pas tetą į virtuvę(ji ten miegojo ant čiužinio, nes baisiai daug svečių buvo), trenkiau durimis ir atsitūpusi drebu virtuvės kampe kaip vaikas. Teta man: "Kas yra", sakau: "Aj, biški užsigliūčinau
". Kažkaip drįsau grįžti į tą kambarį, apsikabinau vyrą, užsiklojau galvą ir pratūnojau visą naktį nemiegodama.
Aš šiaip viską įvardyju kaip sapną, nes netikiu tokiai dalykais, nors gal ir nesapnavau... Po to ilgai nejauku buvo tame bute net dieną būti.