Apendicitas

Sveikos merginos.

Seniau dažnai pamausdavo dešinį šoną, bet galvodavau, kad tai susieta su ginekologinėm ligom, kurių turėdavau apsčiai. Dažniausiai jis pasireikšdavo prieš mėnesines. Tačiau dabar jau apie 6 mėn. man vis pamaudžia dešinį šoną. Galvojau, kad tai dėl polypo gimdoje. Jį man išoperavo birželio mėn.

Tačiau jau kelios savaitės diena iš dienos pradeda mausti dešinį šoną, ne kur per pilvą, bet būtent patį šoną. Nėra jokios temperatūros, nevimdo, jokių kitų pašalinių simptomų, tik maudimas.

Aš čia pas Jus tiek prisiskaičiau, kad dabar pati baiminuosi. Kas manot man gali būti?

Tai va, galiu pasidalinti savo patirtimi, juo lab, kad isoperuotas apendicitas tik pries 4 dienas, be to esu nescia.. Tai va, atsitiko visa tai nelabai ir staigiai.. pradzioje, diena, maude pilva, galvojau gal apsinuodijau.. vakare skausmas pilvo (beje viso pilvo), stiprejo, lovoje neradau sau vietos. 10 vakare pradejau vemti, vemiau non stopu, pakrutu ir vemiu (taip ir praleidau tualete puse nakties). Kazkur apie 3.30 nakties neistveriau skausmu ir vemimo iskvieciau mama (nes turi viena vaikeli jau, o vyro tuo metu namie nebuvo) ir greitaja tuo paciu. Isveze pirma i ginekologini, ten konstatavo, kad su nestumu viskas gerai, tada jau keliavau i terapini skyriu. Ten apziurejes chirurgas, konstatavo apendicita ir informavo, kad reiks operuot (pries tai buvo paimti kraujo tyrimai). Beje, man tik ligonineje pradejo labiau jau skaudeti desini sona, iki tol skaudejo visa pilva (skrandi, nes vemiau visa nakti ir ryta). Operavo laparaskopu 11 val. dienos (sekmadieni), dare bendra narkoze. Uztikrino, kad su vaikeliu viskas bus gerai. Beje taip ir buvo, ir yra Tai va, antradieni mane jau isleido namo, nes jauciausi labai gerai Vaiksciuojau jau kita diena, nuskausminamuju nebereikejo (pirma diena po operacijos suleido 2 kartus). Tai va, rasau issamiai taip, gal kam bus naudinga

Labuka.. as pas jus irgi su bedukem, nes jau irgi galvoju kad nebutu letinis kokis apendicitas... skausmai pasikartojantys, bet man kairiam sone, uzvakar pykino net, toks lyg saltkretis buvo... dar lyg maziau... ir visa pilva maudzia, kojos dar tinsta... nesuprantu.. siaip turiu bedu su rugstingumu, ir vis tai kakot varineju tai sysiot... neviduriuoju... ir nesuprantu kame reikalas... sakiau skambinsiu gyd pasikonsultuot, nes mazdaug pries menesi kazkas panasaus buvo man, o dar va irgi pasikartoja.... skausmai sitie mane kamuoja po antro gimdymo, apie du metai...

Pries 3 savaites man pasalino jau gangrenuojanti apendicita, gal zinote, kada galima pradeti sportuoti? Ir dar- ka naudojote randui tepti?

bent man gydytojas sake jokiu kruviu 2 menesius, o paskui pagal situacija. apendicitas irgi gangreninis.
cia kalba apie simptomus tai tarkim man viskas rasidejo nuo skrandzio skausmo ir pilvo putimo, rytais, jei anksti keldavausi ir uzkasdavau , vis skaudedavo skrandi. kokius metus. sono neskaudejo net tada kai prigriebe galutinai, skaudejo, pilva tik, siaip panasu kai kuo nors apsinuodiji. nepykino, ir neviduriavau. tai va. o mano mama pykino, veme labai. tai dvi savaites kankinosi, nes gydytojai vis roto virusa pripazindavo. galu gale rado jau rado peritonita, kuri sukele apendicitas.

Dekui Del sporto tai pamirsau paklausti, tik liepe nieko sunkesnio nekilnoti. O man apendicitas prasidejo staigiu pilvo skausmu sekmadienio vakare. Nakti kvieciausi greitaja pagalba, atvaziavo suleido vaistu nuo skausmo ir paliko namie. Pirmadieni kreipiausi i seimos gydytoja, nuvaziavau i ligonine, kol padare tyrimus (vien chirurgo konsultacijos laukiau 1,5 val. ). Vakare operavo, o po visko gydytojas pasake, kad jei buciau laukusi ryto, butu pasekmes skaudzios...

Pasidalinsiu ir as savo patirtimi, jau kokius metus paskaudedavo desini sona, bet daugiausiai per ovuliacija, galvojau, kad skausminga kiauside. Pries puse metu pradejau viduriuot, ejau pas daktarus, galvojo, kad Krono liga ar uminis kolitas, ko tik nedariau, tik virta maista valgiau, jau buvau paskirta eileje kolonoskopijai, kai staiga sueme umus apendicito skausmas, pradzioje apie bamba, bet taip, kaip karstu lygintuvu per zarnas kas lygintu, vemiau, paskui perejo i desini sona visai apacioje. Vaziavau i ligonine, isoperavo, nors dar tik kelios dienos, bet tikiu, kad tai buvo mano negalavimu priezastis..

Na va, prieš savaitę ir man išpjovė apendicitą. Taip ir liko neaišku ar čia pastaruosius tris mėnesius šiaip nuo nervų visokie negerumai tarsi su skrandžiu ir virškinimu buvo, ar čia tiek laiko manyje kaupėsi tas apendicitas. Nes tikėtina, kad galėjo ir tris mėnesius mane kamuot jis. Bet prasidėjo gana ūmiai ir visai netipiniais simptonais. Po dviejų dienų visų kitų diagnozių atmetinėjimo ligoninėje skausmas pagaliau iš epigastrio pradėjo lokalizuolis dešinėj, apačioj. Dar laparoskopinę apendektomiją, rado visai supūliavusį ir įtrukusį apendicitą. Operacija pavyko sėkmingai. Po to keturias paras leido antibiotiką - gentamiciną.

HELP. Kilo klausimas - ar gali būti, kad gentamicinas silpnina KT (Yasminelle) poveikį ir dėl to dabar - paskutinėmis kt pakuotės gėrimo dienomis - atsirado tepančių kraujingų išskyrų (likus dar 3 tabletėms iki pakuotės pabaigos), nors mėnesinės turėtų prasidėti tik ateinantį šeštadienį? Geriant KT jos visada iki šiol buvo idealiai tvarkingai reguliarios, visuomet prasidėdavo tuo pačiu metu, tad gal čia toks gali būti antibiotiko poveikis ir sekančiame cikle nebeturėtų būti tokių nesusipratimų, visgi vasaros metas... Būsiu labai dėkinga už atsakymą.

Sveikos,

Mano apendicito istorija prasidėjo labai sėkmingai:
Žolinės rytą pabudau su maudimu visame žarnyne ir skausmu dešiniame šone. Išgėriau nošpos, vidurių lašų, dar po valandos ibupromo ir visai gerai jaučiausi visą dieną. Dar veją netgi nupjoviau... Vakarop skausmas vėl "nubudo". O daugiau jokių simptomų, netgi skausmas palyginti ištveriamas. Tik įkyrus.
Grįžo vyras iš darbo ir nusprendėm visgi važiuoti. Dieną tiesiog tingėjosi...
Mano poliklinika dirba visą parą, tad nulėkėm pas budintį gydytoją, kuris išsiuntė į Lazdynų universitetinę ligoninę. Ten buvom apie 20 val. vakaro, tad niekur jokių eilių, visur ėjau "kaip VIP" asmuo.
Chirurgas apžiūrėjo, nusiuntė pas ginekologę- ta apžiūrėjo visai įmanomais būdais, "kažką" rado, bet pati nesuprato ką, vėl nusiuntė pas chirurgą. Chirurgas iškvietė seseles paimti kraują tyrimams. Po 3 dūrių tai pavyko padaryti.
Tada nusiuntė pas echoskopuotoją, kuris jau pirmą apžiūros minutę paskelbė, kad priežastis apendicitas, ir gan rimtai supūliavęs.
Tada greit guldymas į skyrių, ir viskas kaip sugreitintam filme: atbėga vėl pora gydytojų, pamaigo pilvą, paklausinėja, atbėga anesteziologė- vėl klausimai, ir galiausia atvaro sanitarė ir su visa lova išveža į operacinę..
Operacinėje buvau 23 val. Vėl bando pataikyti į veną,nepataiko..na ir etc...pagaliau anesteziologės "dėka" užmiegu.
2 val. nakties pažadina ir parveža į palatą. Jau be apendicito.

Viskas būtų buvę puiku, tik supūliavo pjūvis. O tada jau antibiotikai, šiokia tokia baimė, kad infekcija neplistų gilyn...Bet viskas atrodo jau baigėsi gerai, nors pjūvis dar labai negražus.

Operavo chirurgas Saladis su visa savo komanda.

Sveiki! Norėčiau ir aš pasidalinti savo istorija bei užduoti keleta klausimų

Viskas prasidėjo ketvirtadienį darbe po pietų. Pradėjo skaudėti skrandį, tad pamaniau - persivalgiau. Padejavau ir dirbau toliau. Praėjo kelios valandos, jaučiu, kad nepraeina. Grįžusi namo visą vakarą pragulėjau lovoje, rodos putė pilvą, truputį viduriavau, truputis temperatūros. Maniau apsinuodijau greito maisto užkandinėje, tad gėriau smektą, nospa, daug arbatų. Skausmas pamažu nusileido į apačią. Kitą rytą į darbą neišėjau, nes vaikščiot galėjau tik susirietusi, dirbau iš namų. Aišku dirbdama užsimiršau, bet iš lovos taip ir neišlipau iki darbo pabaigos, o temperatūra dar labiau pakilo, tad išgėriau paracetamolio.... Buvo penktadienis, su MB buvom suplanavę važiuoti į Panevėžį pas jo tėvus (gyvename Vilniuje). Po paracetamolio man kiek pagerėjo, ir nutarėm kad planų nekeisim, važiuosim į Panevėžį (nes jau turėjom ir pakeleivių susiradę ir pan.). Nepaisiau to, kad mama buvo nepatenkinta tuo, norėjo, kad važiuočiau į priimamąjį pasitikrinti. Sutariau, kad jei nepraeis, pirmadienį nueisiu pas savo šeimos daktarę Deja deja.. Panevėžy skausmas nesiliovė nei penktadienį, nei šeštadienį. Visąlaik pragulėjau ir tuo pačiu liūdėjau galvodama, kaip gėda, kad svečiuose tiek gulinėju... Bet labai bijojau važiuoti į ligoninę, nors jau viduj ir žinojau, kad čia geruoju nesibaigs... Šeštadienį popiet, pamačius kad temperatūra jau 38,5 nusprendėme nieko nebelaukti ir lėkti į priimamąjį Panevėžyje (~17val). Padarė tyrimus, jie parodė uždegima. Ginekologė nieko nerado. Echoskopuotoja apendicito nematė (kaip vėliau paaiškėjo, jis man nestandartiškai buvo nusisukęs į nugaros pusę). Du chirurgai maigė pilvą - tradicinių skausmo ženklų nebuvo, skausmas buvo įkyrus, bet nedidelis, kuo toliau maigė, tuo atrodo mažiau skaudėjo... Visgi nutarė, kad apendicitas. O aš visus užsispyrus dar bandžiau itikinėti, kad gal man kažkas kito, žarnų uždegimas ar pan (nes ŽIAURIAI BIJOJAU operacijos), o pati jaučiau kaip skausmas pamažu koncentruojasi į dešinę... Pasidaviau tik tada, kai chirurgas (kuris beje mane ir operavo) man pasakė šiokią tokią "kalbelę", ne piktą, bet su tam tikrais faktais, kad nusiraminčiau ir nebeabejočiau. Supratau, kad kito kelio nėra, bet vedama į operacinę skausmo visai nebejaučiau (matyt stresas padarė savo. Verkiau iki pat operacinės stalo, tik ant jo atsigulus nuraminau. O tada padarė narkozę ir labanakt (~22 val)... Atsibudau reanimacijoje kaip po gero sapno, puikiai išmiegojusi, geros nuotaikos ir pasiryžusi šokti iš lovos 24 val buvau savo palatoj. Mane pabarė, jog mano apendicitas jau buvo uždelstas (stipriai gangrenavęs) ir bet kada galėjo trūkti (o mes su MB dar svarstėme galimybę grįžti į Vilnių ir ten operuotis, tokia kelionė galėjo baigtis labai liūdnai....). Pirmąją naktį negalėjau užmigti, antrąją miegojau iki pusės 4, trečią jau pilnai kadangi apendicitas buvo gangrenavęs, man jau po pirmos nakties ryte buvo 38,5 temp., leido stiprius antibiotikus, gydytojas gasdino, kad jei nenukris, viskas gali supuliuoti, reikės vėl žaizdą ardyt, pūlius traukt. Bet ačiū D, per 2 dienas temperatūra dingo. 3čią dieną jau norėjo išprašyt, bet kadangi ryte buvo bloga, paliko dar dėl viso pikto. 4tąją jau išvarė net neatsiklausdami ar noriu pasilikti nuo pat pirmos dienos vaikščiojau, pradžioj padėdavo atsikelti artimieji, vakarop ir pati išsiropčiau. O toliau su lyg kiekviena diena vis geriau ir geriau, kiekvieną rytą atsibundu ir džiaugiuos

O klausimų tai apie siūlų išėmimą turiu. Pas ką juos išsiimti, šeimos daktarą? Pas jį registruotis ar eiti be eilės kai sueis terminas? O gal galima bet kuriame mieste išsiimti siūlus, tik kur kreiptis? Daktarai man nieko nepaaiškino absoliučiai, ką spėjau paklaust, tą išgirdau jau bėgant jiems pro duris, visa kitą susiradau internete...

Savo poliklinikoj pas I lygio chirurgą registruokitės- jis ištrauks siūlas.

Ačiū labai už pagalbą!

Dar pamiršau pridurti, kad nedelskit, jei skauda pilvą ir temperatūra laikosi, geriau iškart važiuokit pasitikrinti. Aš labai gailiuos, kad bijojau ir nevažiavau anksčiau, nes būtų dar paprasčiau ir greičiau viskas buvę