Šilumos siurbliai

Nemanau, kad neapsimoka bandyti priskirti rekuperatoriui jam nebūdingas funkcijas. Geriau montuoti mažą rekuperatorių, kuris trauks orą iš sanmazgų ir užtikrins tik šviežio oro normos patekimą į patalpas, o tam kad pravaryti kambario orą pro radiatorių ir sušildyti jį - naudojamas kitas ventiliatorius.
Kai cirkuliuojamas didelis oro srautas, tiekiamo oro temperatūra yra vos keletą laipsnių aukštesnė už kambario. Tad, ŠS dirba gerokai palankesnėmis sąlygomis ir gaunasi didesnis COP. Be to, jei pusti per karštą orą (ir dar - dideliu greičių) - tai tikrai ne prideda komforto.

Matau, kad vadovaujatės ne logika, o VBS tarnyba (viena boba sakė). Ką gi, tai jūsų reikalas. Tik noriu patikslinti, kad skaičius 80% nuostolių paimtas visai iš kitos srities.
Agituojant už rekuperatorius, buvo suskaičiuota, kad jei gerai apšiltintame name naudoti natūralų vėdinimą ir užtikrinti oro kaitą 1 kartą per valandą - tai lauko oro pašildymui sunaudosite ~80% viso šilumos poreikio. Tačiau, praktika rodo, kad tie, kas turi natūralią ventiliacija, taupant šilumą ne dažnai darinėja langus bei orlaides ir palaiko trigubai mažesnė oro kaita. Atitinkamai - turi trigubai mažesnius nuostolius "per plyšius". Aišku, tuomet nukenčia oro kokybė, bet tai jau kitas klausimas.

Kiek suprantu, jus jau pasirinkote pati brangiausią sprendimą. Kai jūsų vidutinis šilumos suvartojimas yra ~2kW - jus įrengėte net 2 šildymo sistemas ir - pačias brangiausias: grindinį šildymą ir pečių. Dar ketinate sukišti ~35 t. Lt į ŠS, o po to teks atskirai dar įrenginėti vėdinimą bei vėsinimą.
Tuo tarpu, galėjote visa tai pakeisti į pigiausiu oras-oras kondicionieriumi, dirbančiu iki -15, kuris visą sezoną tvarkingai šildytų jums visą namą, ir tik retkarčiais, kai naktį oro temperatūra kris žemiau - pasišildyti el. tenu.
Arba - gruntas oras ŠS.

Na taip, nepaminėjau, kad 2-ame aukšte yra viena 90m2 erdvė be pertvarų, namas medinis karkasinis pripūstas 10 cm puta. Taigi vienareikšmiškai tas prišilimas yra labai greitas iki 23C ir žinoma greitas atšalimas, nes prišyla tik oras, kaip žinia medis ir puta nėra geri šilumos kaupikai... Nors kai pagalvoju, kai bus pertvaros, baldai, tai tik jie ir teturės šiokios tokios termomasės..
Dėl 35C vandens į grindis sutinku - bandau žmoną įkalbinti geriau vaikščiot su ilgom rankovėm namie, nei kaitint beproto.
Grindinį susivedžiojau turbūt kad per retai - kas 20 cm berods 18 dydžio vamzdžius. Jaučiasi kai kur šaltos dėmės ar ruožai.

Matyt ir man reiketu jusu priimtu budu pareiksti, kad nerasinetumete nesamoniu
Turiu kolega, kuris savo name isirenge orini sildyma nuo dujinio katilo, kuri specialiai vezesi is Vokietijos. Jo patirtimi komfortiska paduodamo oro temperatura turetu buti 35 laipsniai. Nemanau, kad tai gali buti toliau diskutuotina.
Todel visi tolesni jusu pastebejimai remiasi klaidinga prielaida.

Pecius nera sildymo sistema. Tai rezervas, kuriam nereikia elektros. Mano manymu jis turi buti kiekviename name, neziurint i tai kokia ten sildymo sistema.

Tesiant apie branguma. Pas mane vienaauksis, vedinimo kanalu isvedziojimas grindyse man kainavo 700 litu. Ketinu i kambarius padavineti 120m3 oro/valandai. Nakti, pavyzdziui, visas oras butu paduodamas tik i miegamuosius. Oro padavima galiu reguliuoti katilineje arba kiekviename kambaryje. Reguliavimas butu paprastesnis, negu atidarius langa, vedinti viena kambari.

Vadinasi krosnis butina, vedinimas butinas. Pastarasis vercia galvoti apie rekuperacija. Sildomu grindu noriu ir niekas mane nuo ju neatkalbes. Karsto vandens reikia. Taigi kaip ir neturiu ko atsisakyti.

10 cm ganėtinai kuklu. Gal kiek plačiau galite parašyti apie savo namo grindų, sienų ir stogo varžas? Kokia ten puta?
Papildyta:

Jei kiek padrąsins, mano būsimas namas 160 m2. Nuotoliai prie -23 nedaugiau 4 kWh. Prie realesnių -15 kokie 3 kWh. Planuoju 6 kW siublį ir 100 m gręžinį.

Nebepamenu labai tiksliai, bet žemiau -17 temperatūra per metus būna apie 150 val. Blogiausia kas gali nutikti tai tas kelias valandas dasišildyti elektra. Turint dar ir krosnį tai visai ramiai miegočiau.

Man atrodo visai protinga skandinavuose populiari idėja geoterminį parinkinėti 80 procentų nuo maksimalaus šildymo poreikio. Vidutinė šildymo sezono temperatūra yra apie 0. Vadinasi siurblys vidutiniškai dirba tik puse pajėgumo.

Manau siurblys ir gręžinys du skirtingi dalykai. Jei 100 m gręžinio galimybės 5 kW, o jums vidutiniškai per sezoną šildymui reikia 2,5 kW tai turite dvigubą atsargą. Geltonas siurblys gali dirbti prasčiau už NIBE, bet nelabai įsivaizduoju ar jis galėtų veltui išvaistyti gręžinio šilumą. Kiek paims tiek paduos į namus. Jei mažiau paims daugiau liks.

Jei būtų mažesni namo šilumos nuostoliai būtų pats tas ar net per daug, dabar Jūsų namas per šaltas šiai konfiguracijai. Geriausia, kai grindinis šildymas daromas pagal projektą kurį padaro profesionalus projektuotojas įvertines namo šilumos nuostolius.

10 cm putų, bet juk tai per mažai! Jei tai Gamo putos, tai sienų šiluminė varža nesiekia nė R3. Čia prie geriausių sąlygų, bet putos garantuotai iš vidaus neapsaugotos garo nepraleidžiančiomis plėvelėmis, tai Jūsų sienų varža vargiai ir R1 siekia. Susirūpinkit, tai tikrai per prastas apšiltinimo sluoksnis šiuolaikiniam namui. Greičiausiai patikėjot Gamo pasakėlėmis apie sandarų namą, patikėkit, tai jų marketinginės pasakėlės, kurių dėka Jūs pūtėtės pas juos, bet dabar reikės rimčiau pažiūrėt į sienų šiltinimą, nes su tokiu apšiltinimo sluoksniu, šiai dienai namo nepriduosit.

Nieko keisto, kad prie tokių temperatūrų pas Jus name šalta, pamatuokit vidinę sienų temperatūrą.
Papildyta:


Aš vadovaujuosi mintim, kad geras namo apšiltinimas yra tas pats rezervinis pečius, kuris dingus elektrai neleis namuose sušalti netgi kelias dienas iš eilės.

Tai labai siauras požiūris į rezervinį šilumos šaltinį. Dažniausiai kas nutinka, tai dingtsa elektra ir mes netenkame šilumos šaltinio, tada pečius kaip ir praverčia. Pasiskaičiuokite kiek jums kainuoja(pamatas pečiui, pats pečius, kaminas) gausime samata nuo 10 000 iki 20 000. O dabar apsvarstykime kitą alternatyvą - elektros generatorių. Be jokių navarotų 3kW generatorius kainuoja 1000-2000. Ir dingus jis ne tik leis palaikyti patalpų šildymą, bet dar paduos vandeį, leis užsivirinti vandens. Žinoma 3kW greičiausiai ŠS nepatems, bet elementarus 1KW tepalinis radiatorius už 200 Lt pilnai užtikrins reikiamą šilumą.
Taigi dvi alternatyvos krosnis už ~15 000 Lt ar generatorius plius tepalinis radiatorius už ~2000 Lt

Be to krosnis/židinys yra sunkiau sprendžiamas namo sandarumo klausimas.

Prie kuo čia vandens temperatūrą ir dujinis katilas?? Lyg šneka būvo apie tai, kad jūsų argumentai labiau panašus į VBS tarnybos pranešimus:

O jus atsakote:


Demonstruojate iš tikro "geležinę logika".

Kodel tepalini 1kW radiatoriu? Su silumos siurbliu su tuo 1kW jau 3kW silumos turetum. Nedagalvota

O kiek kainuoja benzino atsargos? Ar ne ant bombos gyvensi? Dyzelinis generatorius jau 4,000 kainuoja. Dyzelio irgi lauke nelaikysi. O 200 litru backute staigiai suvalgytu.
As linkciau krosni praplesti saules elementais.

Pas mane krosnis uzkraunama malkomis is namo tamburo puses. Taigi ir sandarumo klausimas atpuola.

Kainavo apytilsliai:
pamatas 1,000
plytos 2,000 (kokliai anuomet kainavo "astronominius" pinigus)
krosninkas su moliu 2,000
visokios orkaites 1,000
kaminas is vulkanines uolienos (neatsimenu pavadinimo) atremtas ant perdangos 1,000
-
viso 7,000
Krosnis pas mane kaip zidinys. Gali ir saslyka pasidaryti ir svetaineje ziureti i degancia ugni. Ir orkaite kaimiska yra. Va tik rukyklos nedariau nors galejau.

Blogai/gerai negalvoju: padariau ir viskas. Sunus savo name isidejo elektrini sildyma. Sumokejo karta 3,000 litu tai dabar parejes namo krosni degina ir dziaugiasi. Pas ji "kiauras" 100m2 namas is rastu. karta buvo uzkaitines iki 27 laipsniu Dabar ir per salcius kaitina apie 23 laipsnius, o elektra pas ji rezerve, kad nenukristu temperatura zemiau 18.
Papildyta:

Dar trecio brigadininko reikia ir butu kaip mano pavyzdyje

Linkes buciau padiskutuoti apie geotermini orini sildyma ir karsto vandens gamyba. Tokiu atveju kas gamintu karsta vandeni? Elektra ar silumos siurblys. Jeigu silumos siurblys tai silumos pertekliu pasiusciau i grindis. Man tinka. Tik va problema kur gauti poros kilovatu silumos siurbli. Vienintelis tinkamas butu
http://www.vesttherm...php/en/products
Nes dirba su 200m3/val oro ir naudoja 600w elektros.
Perkant 4 vnt, moketum po 5,000, bet turetum pats atsivezti.

Tuomet rekuperatoriaus jau neturi. Bet geoterminis oro siurblys sildytu vedinama ora. Kadangi ora sildytu tai jau oro srautus turi didinti kokius 5 kartus; irengineti recirkuliacija.
Na nezinau. Kaip ir prieda prie turimos sistemos galima butu galvoti.

Jums geriau zinoti. Laukciau samprotavimu kaip turetu protingai atrodyti toks variantas, ka gauciau ir uz kiek.
Papildyta:

Jeigu butu 4kW geoterminis vandens silumos siurblys tai daryciau 80m grezini ir nesvarstyciau. Kaina tokio silumos siurblio turetu buti irgi kaip kondicionieriaus.

Nelabai suprantu kodėl gręžinio gylį siejate su siurblio galingumu, o ne su šildymo poreikiu. Jei reikia šildymui iš gręžinio paimti 4 kWh tai ar siurblys bus 4 ar 8 kW vis tiek paims tuos 4. 8 kW siurblys tiesiog dvigubai ilgiau ilsėsis nei 4.
Perkant galingesnį siurbį šiek tiek permokama, bet tiesos yra kad skirtumas nėra toks jau didelis. Galima tikėtis, kad mažiau dirbdamas ilgiau tarnaus.

nesiginčysiu dėl projektuotojo, bet pagalvojus jei dėti rečiau vamzdžius, tai reiktų jau didinti jų diametrą o gal ir betono storį. Jei jau betoną storinti, tai gal ir temperatūrą reiktų padidintį paduodamo vandens.. Ta prasme noriu pasakyti, kad ką "mandriau" projektuotojas gali suprojektuoti?
Dėl Gamo ar kitų purškiamų putų - kol netikrinau su termovizoriumi, tol tik vyliausi, kad jie sako tiesą, vis prisimindavau kosmonautus, kurių apranga juk nėra 60 cm storio akmens vata, tai ir tikėjau, kad putos gali daryti stebuklus...
Na kai išpurškė mano namą putomis, tai beveik galutinai jie mane palaužė su savo marketingu, kad putos yra stebuklas.
Kol dar nėra visur gipso - prašau, sakykite kokius eksperimentus daryti, kad įrodyti jog putos nėra jau tokios geros,kaip jas reklamuoja. Be jokios ironijos, prašau padėkite, sakykite ką daryti, kaip nustatyti kažką blogo.. Gal apmulkino mane su tuom pasakėlėm iš tikro..
Beje, dėl šilumos siurblio, pas mane net elektrinio teno nėra. gaila kad šį šildymo sezoną jau nebeišbandysiu kaip elgiasi šs prie keletos dienų -15C..

Yra ir blogu nuomoniu. Teigiama, kad siurblio ilgaamsiskumas nuo valandu resurso praktiskai nepriklauso. Ilgaamziskuma lemia isijungimu skaicius. Tokiu atveju, jeigu silumos siurblys didesnio galingumo, jo junginejimusi skaicius dideja ir tarnaus, atvirksciai, trumpiau.
Gal tai tinka galingiems siurbliams, gal on/off, nezinau.

visada galima įsirengti akumuliacinę talpą, pirkti siurblį su inverteriu - taip prailginant veikimo ir poilsio laikus