QUOTE(Never Ending Story @ 2010 01 05, 13:04)
Man kilo vienas klausimas - gal jus norite santuoles todel, kad jis priesinasi? tiesiog jauciate nerima del santykiu ateities, vaikino nepasiryzimo ir, noredama jaustis uztikrinta, laukiate garantiju? pabandykit paanalizuoti savo jausmus, gal santuokos jus reikia kaip jo jausmu garanto?
Jei taip, galbut ir jis elegiasi analogiskai - kuo labiaus spaudziat, tuo greiciau bega?
Pabandykit jam be jokiu kaltinimu, emociju, ramiai ir argumentuotai papasakoti apie savo norus ir planus sukurti seima per artimiausius pvz. 1 metus ir daugiau pati ta tema nebekalbekit.
Jei per si laika jis negales atsizvelgti ir i jusu lukescius, galbut verta rimtai apsvarstyti, ar jums pakeliui?
Sekmes Jums
Aciu uz patarimus
Nerimo del santykiu ir jausmu as nejauciu, as zinau, kad skirtis mes abu tikrai nenorim ir norim buti kartu, tik skirtumas tas, kad as noriu kartu buti santuokoje, o jam gerai ir susimetus (kol vaiku nera). Mane sis variantas nelabai tenkina. Savo pozicija as jam isaiskinau ir ne viena karta, bet kadangi mano noras pagristas emocijom ir jausmais labiau, o jis apie viska masto logiskai ir racionaliai, del to nemato santuokos naudos kol nera vaiku

Visa beda, kad nesutampa musu poziuris i santuoka, jam ji nera tokia svarbi kaip man, o as nenoriu gyventi susimetus n metu ir, kad noreciau isteket per vienerius metus tarkim, jis zino, bet tai jo neveikia kazkaip... Nzn kodel taip yra, matyt todel, kad jis vyras, as moteris, skirtingai mastom ir nesutampa musu norai visai situo poziuriu, o manes jis suprast nelb matyt nori. Nesitikejau as is jo tokiu dalyku