QUOTE(Zuikiene Puikiene @ 2010 01 20, 03:50)
pasakysiu viena-santuoka butina ir ji tikrai daug ka keicia

ilgai gyvent susidejus ir laukt kada visi turtai ateis?... aisku ir vaikuciai jau atsiranda, o kada laikas ateina tai isvajotai vieninteliai dienai??? jei matai, kad zmogu myli ir matai ateityje kartu tik pirmyn! ir pinigeli imanoma sukrapsyt ir vestuvems pakelt.. tik reikia noro! bet jei antra puse sako ,kad palaukim ir pan... tai tada pagalvot vertetu ar verta su siuo zmogumi ir likt..
Sutinku, kad santuoka daug ka keicia ir niekas man neirodys, kad taip nera

bent jau psichologiskai man pakeistu labai daug ir man to reikia.Susimetimas mano manymu neturi trukti ilgai (man cia repeticija, pasiziureti ar eis sugyventi kartu) ir tikrai negyvenciau susimetus jei atsirastu vaikas, tada jau turetu vesti arba iseiti, man butu zema gyventi nesusituokus turint vaika, as to nepakesciau

del pinigeliu taip pat sutinku, kad sukrapstyt visada galima, tik noro reikia, be to, musu atveju, pokylio tikrai nebus, nes abu to nenorim. Pagalvot ar man verta likt su siuo zmogum as negaliu, nes labai ji myliu, zinau, kad ir jis mane ir mums gera kartu, tiesiog jis is tu, kurie mano, kad santuoka nieko nekeicia ir nera kur skubet, tai mane ir liudina

jis planuoja ateiti kartu, nori buti su manimi, tik kodel bijo santuokos as nzn...gal itakos turi amziaus skirtumas, jis vyresnis 5 metais, gal jam atrodo, kad as per jauna dar

bet cia jau mano rupestis turetu buti, o ne jo. Ai nzn as ka galvot, skaudu ir tiek, kad vienas nori, o kitas del nesuprantamu priezasciu neskuba. Taciau as save pazistu ir zinau, kad jei tai tesis dar n metu, as nelauksiu, truks mano kantrybe ir galbut atsiras kitas zmogus mano gyvenime, bet iki to as tikrai nenoreciau prieit