Taupiosios - kokiais būdais taupote pinigus? (2)

Musu seimynelei nuo s.m. dar padidejo poreikis taupyti...sumazejo pajamos, atsirado papildomu islaidu, o tikslai ir svajones liko tie patys...bandysim taupyt ties pramogu skyreliu, bo islaidos budavo milziniskos ir ne visada protingos, reik susigalvoti originalesniu pramogu
O siaip taupom pgl principa, kad tik gavus algas, reikia pirmiausiai atsidet taupymui, tada susimoket mokescius, paskirt suma maistui, sveikatai, namams, sau , transportui, laisvalaikiui ir t.t. Jei ties kazkuria sritim isleidziam daugiau, taupom kitur...

vakar iškrapščiau pilną taupyklę - po 5 lt buvo taupyta. Gavosi lygiai 550 lt.

Mes irgi taupom po 5 Lt:) viena sudaužė mažė taupyklę, buvo ten 2000 Lt pritaupyti. Dabar turim kitą Taupom atostogoms arba dar kažkam nekasdieniškam:)

per kiek laiko tiek susikaupė?

priklauso nuo to, kaip tų penklitukų gauni.Kartais per dieną ir 20 lt įmeti, o kartais - keletą dienų nieko.

Užkliuvo keli dalykai...nevalgymas kavinėse, akcijinių produktų gaudymas, optimavimasis kosmetikos/drabužių srityse dažniau jau net ne kažkas specialaus, o tiesiog gyvenimo norma.Pvz, man tai beveik norma. Paisirodė tik prieštaringa kad pati labai taupėt, kaip suprantu, bet šykščių žmonių nepakenčiat - o tai kaip tą taikėt sau? Tiesiog įdomu, nes taupyt yra viena, spaustis iki paskutiniųjų kad tai vadint Nebegyvenimu - visai kas kita...Man tik įdomu, galiu suprast, kai žmonės taip kraštutinai spaudžia viską kai yra bėdos prispirti, bet taip taupyt įsivaizduojamam tikslui - o dar kelis metus, kad kažką pasiekti ateityje - tą savo turimą tikslą - nu sunku ir reikia labai labai didelės valios. Kažin, ar taip sugebėčiau, ir svarbiausia ar galėčiau, juk sunku beprotiškai kai visi gyvena "atsipūtę", o čia gaili sau....Rašau ir atsimenu, kaip kažkada nuomavomės trys studentės butą...Tai va, kitos dvi merginos buvo labai geros drauges, o aš gera tik su viena iš jų...taip būdavo, kad pvz, po dienos visos išalkusios taisomės vakarienę ir sėdam už stalo- gamindavomės kas sau, nes labai jau skyrėsi kiekvienos poreikiai. Tai va, sau negailėdavau nieko; ta kita - pataupydavo, trečioji mums bevalagant -pasidarydavo arbatos ir valgydavo juodą duoną... jausmas būdavo nemalonus tiesą sakant, nes puikiai žinojau kiek uždirba mano draugė, tai panašiai tiek uždirbadavo ir ta taupanti. Bet va, jos gyvenimo būdas buvo toks - kai baigdavos jos atsargos iš namų, kaimų ir pan, ji geriau valgydavo juodą sausą duoną nei ką pirkdavosi, atitinkamai rūbai tik iš padėvėtų, kosmetikos - visai jokios ir pan. Toks taupymas savo sąskaita - velniai žino kas, bet nebe taupymas, ne jaunos dirbančios merginos gyvenimas, kuri uždirbdavo tikrai ne minimumą.

Oi, pardon, jei ant greičio padrikai tada prirašiau... Jūs labai teisi, tam reikėjo nerealios valios, bet taip pat ir sveiko proto, nes toks taupymas gali peraugti kaip ir į ligą pvz., girdėjau apie personą, kuri nuskabydavo nuo paprikų kotukus, kad mažiau svertų Valgymui aš niekada netaupiau taip, kad sveikata nukentėtų, o ir šiaip restoranų maistas manęs nevilioja būtent dėl abejotinos kokybės (pačiai kai teko padirbėt kažkada toj sferoj...). Kas dėl hipokritiškai nuskambėjusio sakinio, taigi taupus nelygu skūpus, o skūpus moka du kartus... Aš tam savo tikslui pagrinde sunkiai ir daug dirbau ir tuos pinigėlius taupiau krūvon, bet nenustojau kitiems dovanot dovanų ir gerų dovanų, iš širdies, taip sakant, o ne nuo savo užsipirktų akcijinių..., net paremdavau bėdoj didelėj giminaičius... O kai daug ir sunkiai dirbi, tai nelabai belieka laiko visokiem klubam, kur gėrimai liejasi laisvai, paskui taksais važiuojama namo, nelabai lieka laiko atostogom tolimose šalyse, kas irgi nemažai kainuoja... Save apriboji pakankamai, kad proto ribose turėtum apsirengt, pasidažyt ir pan., na, kaip pati sakot - tokia kaip ir norma (normos ribose) O dirbt daug ir sunkiai irgi reikia su protu, įvertinus, kad taip apsimoka ir nėra tik negyvenimas vardan taupumo apskritai, o yra tas negyvenimas vardan geresnės ateities. Tikslas pasiektas jau senokai. Šiai dienai turiu pakankamai visko ir visad stengiuos turėt santaupų, bet propaguoju tokį dalyką, kad neprisirišt prie daiktų, nebūt jų vergė... Ir kas dėl mažų materialinių svajonių, tai man labai nepasitvirtino, nu norėjau kai neturėjau, o kai turiu dabar - neteikia man jokio malonumo, buvę nebuvę tie daiktai, jų kolekcijos... Tai pasimokiau ir tų pačių klaidų nedarau...
Labai teisingai parašėt dėl aplinkos poveikio, bet čia: juk sunku beprotiškai kai visi gyvena "atsipūtę", o čia gaili sau.... - tai kadangi aš žinojau, kodėl taupiau, man tai nebuvo gailėjimas savęs, o kaip tik geros mintys, kad aš tai galiu ir moku. Kai tikslą pasiekiau - tai dauguma draugų žavėjosi manim, bet, kaip ir jūs, sakė, kad taip negalėtų Tarp jų tuštukų nelabai pasitaikė, nebent viena kita giminaitė... Nenoriu plėstis viešoj erdvėj į asmeniškumus, tačiau iš savo praktikos noriu pasakyti, kad kai pradedi nuo nulio, tai pradžioj reikia labai daug ir sunkiai dirbti, kad būtų ką daug sutaupyti O daug darbo patampa monotonija - kaip aš vadinu nebegyvenimu... Reikia gerai viską pasverti. Ir stengtis dirbti su daina, su gera nuotaika, kitaip jaunas numirt gali
Jei ir vėl privėliau - klauskit, nes visdar mokausi reikšt nuomonę raštu...

o tai kur ji leisdavo savo uzdirbtus pinigus,jei nieko nepirkdavo

Pridėsiu porą pastebėjimų apie įžymių žmonių taupymą... Škotijoj tebesklando pasakojimas apie lygtais užpraeito amžiaus turtingiausią tos šalies gyventoją kaip ji numirė beieškodama kuo pigesnės ligoninės savo gangrenuotai kojai... taip sakant, uždelsė ir nuo to pasimirė...
O kitas įstrigęs JAV aktoriaus pasakojimas, kaip jis iš 11vaikų šeimos kilęs buvo ir užaugęs neturtingiausiuose priemiesčiuose, kaip neturėdavo ta šeima net pakankamai maisto... Tai jis tipo visus savo milijoninius honorarus investuoja į NT ir pan., kad iškilus reikalui, visad turėtų pakankamai babkių... Ir vis atrodo negana to taupymo... Tai po tuo straipsniu buvo psichologo komentaras, kad čia kaip sindromas toks, būdingas nepritekliuj augusiems vaikams...

Sau ir visoms tauputėms linkiu atrasti ir išlaikyti balansą atrasti tokius taupymo būdus, kad netrukdytų mylėt gyvenimą.... (kuris, šiaip ar taip, nėr vien tik materialus)...

gal turejo svajone... ir gal ji jau issipildzius, ir ji labai laiminga bet kokiu atveju, labai zaveciau tokia drauge, jei , zinoma, taupymas nera pavirtes liga ar yda.

siaip klausimas taupancioms butu, toms ypac, kurios neblogai nusimano finansu ir ekonomikos srity. pataisykit mane, bet manau, kad taupymas, kad ir 5lituku i taupykle, neapsimoka IGLIAU NEI tarkim 12men. juos ir reiketu isleist/investuot ar pan. kodel? juk pinigai NUVERTEJA? ar taip nemanot. vat kad ir apie bananus kazkas rase. jau vien maistas kiek nuo sausio men. pabrango.
ar nemanot, jog tokiais labiliu kainu laikais - taupydami - ta ant to gautume finale?

sutaupytus pinigus reikia investuoti, o ne į kojinę kišti

investavimo nauda priklauso nuo to, kokią sumą galite tam skirti. Įdomu kiek per 12 mėn. susikauptų tų monetų po 5 litus, jei suma nėra didelė, tuomet investuoti, mano manymu, neapsimoka, jei suma didelė, tuomet apsimoka. Pati darau tokiu principu: sutaupytą pinigų sumą dedu kaip terminuotą indėlį, taupau ir mesdama į taupyklę pinigėlius (tik sutaupytą sumą pasilieku sau, tokią pačią sumą iš atlyginimo ar kitų pajamų pervedu į taupymo sąskaitą) ir nuo atlyginimo skirdama tam tikrą dalį. Indėlis šiuo metu gal ir nėra pati pelningiausia investavimo forma (nes labai sumažėjo proc.), bet man ji atrodo pakankamai saugi. Šiaip ar taip nekalbant apie maistą kitos prekės pinga (na pvz įvairi buitinė technika, kiek ji kainavo prieš kelerius metus, o kiek dabar), todėl iš principo taupant tam tikram konkrečiam daiktui pinigai manau nespėja nuvertėti. Aišku, nekalbu apie tikrai dideles pinigų sumas, kurias turėdama greičiausiai rinkčiausi kitą investavimo būdą, bet aišku su pamatuota rizika